Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Jaunieji Milena ir Jonas savo bendro gyvenimo pradžiai įprasminti pasirinko kitokią – humanistinę – vestuvių ceremoniją, kuri tik iš pirmo žvilgsnio primena išvažiuojamosios santuokos ceremoniją.
Ceremonijos metu papasakota jaunųjų pažinties ir meilės istorija: svarbūs simboliai, bendri pomėgiai, šmaikštūs ir jautrūs momentai. Susipažinusi užsienyje, per karantiną dėl kovido, pora jau ketverius metus kartu.
„Iš širdies viskas, neišdildomi įspūdžiai. – Kadangi mes labai sentimentalūs, mums labai daug reiškia ir datos, ir prisiminimai, mes apie tai šnekam, daug kalbam“, – po šventės kalbėjo jaunavedžiai Milena ir Jonas.
Kuria vienetinę ceremoniją
Tokia ceremonija labai asmeniška. Ji kuriama tik tai porai, vedėjai žvilgteli net į slapčiausias jaunavedžių santykių kerteles.
„Kaip aš sakau savo poroms – ceremonijos metu aš jums papasakosiu apie jus, aš jums papasakosiu jūsų meilės istoriją“, – kalbėjo „Taip“ kitaip“ ceremonmeisterė Rasa Lukošiūnaitė.
„Tai yra visiškai apie tą porą, kiekviena ceremonija yra unikali. Ji yra viena tokia, tokios pačios daugiau nebus“, – tvirtino vestuvių planuotoja Gabrielė Venckūnaitė.
Čia labai svarbios detalės, iš kurių kuriama poros gyvenimo dėlionė – skamba jaunųjų mėgiamos dainos, frazės iš dievinamų knygų ar filmų.
„Visas tekstas yra kuriamas tai porai, rašomas tai porai, šiandien dainavom Monikos Liu „Sentimentus“, nes tai buvo jų daina, kūrinys, kurį jie labai mėgsta“, – pavyzdį pateikė R. Lukošiūnaitė.
Tokios humanistinės vestuvių ceremonijos Lietuvoje vyksta nuo 2016 metų ir kasmet vis labiau populiarėja. Šiemet „taip“ kitaip ištarė apie 1000 porų.
„Jiems svarbu tai įprasminti taip, kaip jiems to norisi. Ne taip, kaip kažkas pasako, bet pagal jų požiūrį, pagal jų vertybes“, – tvirtino „Taip“ kitaip“ humanistinių ceremonijų veiklos vadovė Giedrė Renevė.
Gali vykti bet kur
Jaunieji renkasi, kur ir kada nori susituokti, įgyvendina net slapčiausias svajones, taria įžadus ir keičiasi žiedais.
„Esam tuokę netgi nuosavų namų kieme, tokius keliautojus aistruolius tuokę aerodrome, planetariume technikos muziejuje, laive, su vaizdu į kopas, piliakalniuose, miškuose, pievose, tų vietų galybė, žmonės labai mėgsta prie vandens telkinių, prie jūros“, – vardijo G. Renevė.
„Tai gali vykti bet kur, bet kada, bet kurią valandą, nes su metrikacijos biuru sunku nusistatyt tą laiką tokį tinkamą abiem pusėms“, – pabrėžė vestuvių planuotoja G. Venckūnaitė.
Jaunieji sako, norisi jaukumo, o ne konvejerio. Tačiau, kad santuoka būtų oficialiai įregistruota, būtina užsukti ir į metrikacijos skyrių.
„Norėjome labai jaukios šventės, kad nebūtų kaip metrikacijoj greitai greitai susako ir baigiasi ta šventė, norėjosi, kad būtų jautresnių akimirkų, kaip kad šiandien nuverkėm porą kartų pasidarėm kaip neoficialią ceremoniją su įžadais, su viskuo – jautri gavosi šventė“, – kalbėjo jaunoji Milena.
Kai kuriose užsienio šalyse tokios humanistinės vestuvių ceremonijos jau turi oficialios santuokos statusą. Deja, Lietuvoje tai juridinės galios neturi.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad mūsų šalyje santuoką registruoja valstybė. Ji pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Tačiau vadinamųjų humanistinių santuokų valstybinio pripažinimo galiojantys teisės aktai nereglamentuoja.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
