Lietuvos kapinėse siautėja neįprasti vandalai – gyventojai fiksuoja tikrą betvarkę

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos valdžia nenori pyktis su lenkais, todėl už kurą mokame kur kas daugiau? „Mes kiekvienu atveju bėgam iš paskos“

Ką JAV rinkimų rezultatai reiškia Lietuvai? 1 aplinkybė kelia nerimą: „Baikime tuos džiaugsmus“

Šį kapą Lietuvoje gaubia legendos: „Greičiausiai...“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vos prieš kelias dienas gyventojai traukė į kapines ir tvarkė savo artimųjų kapus. O dabar Antakalnio kapinėse ant kapo išmėtytos žvakės, kai kur blizga stiklo šukės. Pasirodo, čia siaučia ne kapinių vandalai, o varnos, kurios žvakes ir išmėto. 

+3

Vieni žmonės vandalėmis varnomis piktinasi, kiti sako, kad prieš gamtą nepakovosi:

„Iškapsto, iškapsto. Jos turbūt lesa tą žvakių vašką. Jos prišiukšlina daugiausiai.“

„Kai buvom kapinėse, tai irgi visos šiukšlės buvo išmėtytos. Tai, matyt, varnos, matosi, kad taip. Prie šiukšlynų būtent.“ 

„Žvakes tampo ir liekanas visokias po švenčių, mėgsta krapštyti ir mėtyti.“ 

Varnos žaidžia, mėto žvakes, vaikštinėja po kapines – taip savo rytus ir leidžia. O dar po Vėlinių – pats džiaugsmas rasti tiek akį traukiančių blizgučių. 

„Pastebi ne tik degančias žvakeles, bet apskritai visas žvakes, vašką, ypač blizgančius dangtelius ir, aišku, jos sureaguoja. Jos pradeda nešioti, kartais ir po kapinaites, po visą teritoriją“, – pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.

Paaiškino, kodėl paukščiai taip mėgsta kapines

Žmogui kapinės – ramybės ir susikaupimo vieta. O varnoms tai – namai, kuriuose ir lizdus suka, ir pramogauja. Čia jos su žvakėmis ne tik pažaidžia, bet ir paragauja. Ornitologas pasakoja, kad žvakių vaškas arba parafinas neretai gaminamas su gyvūniniais riebalais. Būtent šie riebalai ir patinka sparnuotoms kapinių sergėtojoms. 

„Dar jom gali būtis vis dėlto smalsu, nes vaškas, kai yra šiltas, su snapeliu labai gerai jis kabinasi. Tai tas pats jausmas yra joms toks įdomus“, – aiškina G. Petkus.

Vienos žvakės – užkandžiui, o kitos – žaidimui. 

„Jeigu žvakės yra jau baigusios degti, tai jos yra tuščios. Jas kaip žaidimui nusineša ir numeta“, – pasakoja G. Petkus. 

Ir galiausiai po tokios puotos kapinėse lieka betvarkė. O kapinių prižiūrėtojai pyksta ant paukščių, vargsta rinkdami stiklo šukes. 

Kapinėse gyventojų daug – visa įvairovė paukščių. Ornitologas sako, kad ir zylės žvakių paragauja, tiesiog jos žmonėms ne tokios pastebimos. 

„Kapinės tikrai yra nuostabios tuo, kad jose yra brandžių medžių. Antakalnyje mes matome brandžias pušis, kurioms yra ir virš 100 metų. Kartais miškuose tokios pušys nepaliekamos auginti, tiesiog nupjaunamos lentoms“, – pasakoja G. Petkus. 

Panašu, žmonėms teks susitaikyti, kad kapinėse jie lankosi ne vieni.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.