Apie tai jis kalbėjo interviu TV3 laidai „TOP3“.
Sveiki, Generole.
Sveiki, malonu ir vėl bendrauti su lietuviais. Nekantrauju pradėti interviu.
Kada buvote Lietuvoje paskutinį kartą?
Praėjusių metų sausį. Kreipiausi į Seimą. Buvau Lietuvoje taip pat liepą. Keliavau per jūsų šalį į kitas vietas.
Tad esate gerai susipažinęs su situacija Lietuvoje ir Ukrainoje?
Taip. Turiu daug patirties ir palaikau ryšius su Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgomis. Bendrauju ir su ukrainiečiais. Nuosekliai seku, ką jie veikia.
Mums didelė garbė su jumis bendrauti. Noriu paklausti apie situaciją rytiniame flange. Konkrečiau apie Baltijos šalis, Lenkiją ir Suomiją. Dažnai Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos politikai kalba, kad mums kyla reali, konvencinė ir karinė grėsmė iš Rusijos. Sakoma, kad neramumai gali nutikti šiemet ar kitąmet ir mes privalome ruoštis didelio masto invazijai. Ar šie grasinimai yra tikri? Ar mums tikrai reikia ruoštis agresijai iš Rusijos?
Pirmasis valstybės uždavinys yra užtikrinti tautos suverenumą ir žmonių saugumą. Jūsų atveju, Lietuva privalo rimtai priimti ir vertinti tokias grėsmes iš Rusijos. Rusija labai aiškiai skelbia savo poziciją dėl Baltijos šalių. Jų nepripažįsta kaip nepriklausomų.
V. Putinas aiškiai skelbia savo ketinimus – vieną dieną sugrąžinti Baltijos šalis Rusijai. Tad manau, tai reikia priimti rimtai. O valdžios atsakomybė yra paruošti žmones. Tai rimta. Laiką galime tik spėti. Bet Lietuva negali leisti sau laukti ir būti nepasiruošus.
Bet Rusijai reikia daryti daug daugiau nei daro dabar, kad galėtų realiai pulti NATO šalį. Nes ant savęs gali užtraukti trisdešimt septynių šalių kovinę galią. Jiems reikės tam pasiruošti, apsiginkluoti ir perskirstyti pajėgas.
Bet Rusija turi ir hibridinio karo pajėgų. O Lietuva, mano žiniomis, nuo 2010 metų kaupia žinias apie hibridines atakas. Tą pradėjo daryti anksčiau nei bet kas kitas ir anksčiau suprato, kas tai yra. Tad manau, kad Lietuva yra gerai pasiruošusi lyderiauti tam tikrose srityse ne tik Baltijos regione.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra sakęs, kad kiekvienas NATO centimetras bus apsaugotas. Įskaitant Lietuvą ir kitas šalis. Tad kaip Baltarusija ar Rusija pultų Lietuvą? Jei iš tikrųjų bandytų perimti kokį centimetrą? Kaip atsakytų NATO? Kaip atsakytų JAV? Kaip reikėtų atsakyti Lietuvos kariuomenės vadui? Ką darytumėte jo vietoje?
Ketvirtasis ir penktasis NATO straipsniai yra labai aiškiai suformuluoti – užpuolus vieną, užpuolami visi. Per visą NATO istoriją taip ir buvo. Kai buvo užpultos Jungtinės valstijos 2001 rugsėjo vienuoliktą, NATO tautos atsakė. Įskaitant ir Lietuvą. NATO istorijoje nebuvo atvejo, kad aljansas neatsakytų užpuolimui. Kas imasi veiksmų tokiu atveju, nėra svarbu. Bet svarbu, kad atsakas būtų vieningas. Manau, kad NATO atsakytų nedelsiant. Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje yra NATO bazės ir pajėgos. Jos vis tvirtėja ir tobulėja. Yra pasirengusios gintis.
NATO suformuotų pajėgas operacijoms prieš agresorių. Ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija. Manau, kad atsakas būtų greitas, staigus ir pražūtingas agresoriui. Per daug metų esu matęs pribloškiantį/stebinantį bendrų oro, jūros ir antžeminių NATO pajėgų efektą. Rusijai būtų suduotas labai stiprus smūgis.
Suprantama, kad V. Putinas žino apie staigų ir tvirtą NATO atsaką, jeigu Rusija užpultų aljanso šalį. Greičiausiai supranta ir tai, kad karą pralaimėtų. Galbūt labiau tikėtinos hibridinės atakos? Tokių privačių kariuomenių kaip „Wagner“ ar kitų iš Baltarusijos? Galbūt tikėtinos kibernetinės atakos ar konkrečių teritorijų užėmimas? Tokiu būdu NATO nebūtų įtraukta? Ką manote apie hibridinių atakų Baltijos šalyse tikimybę?
NATO taisyklės neskirsto tokių atakų. Vienintelis skirtumas būtų atsakomojo smūgio galia. Estija kalba apie šiaurės rytų regioną Narvą. Ten dominuoja vietos rusai, o Rusija tuo naudojasi skleisdama separatistinius tikslus. Jūs turite Suvalkų koridorių, kuris taip pat yra kritinis.
Rusijos tikslas galėtų būti Suvalkų koridoriaus atskyrimas, kad galėtų pasiekti savo vakarinę Kaliningrado dalį ir Baltijos jūrą. Tai nėra hibridinė ataka nei politiniu, kariniu nei kitokiu aspektu. Tai Rusijos retorika, nors ten yra sakančių, kad karo būtina išvengti. Bet juk įrodymai kalba už save. Vis dėlto, ataka yra ataka, jos mastas NATO atsakui nėra svarbus.
Visą interviu žiūrėkite įraše teksto viršuje.
