Apie tai, kas vadovaus Vyriausybei, jei I. Šimonytė pasitrauks, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė, VU TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė ir Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas Dainius Žalimas.
Jei I. Šimonytė nesutiks antrą kartą būti nominuojama į premjerus, tuomet Tėvynės Sąjunga turės ieškoti naujo premjero. Jūsų požiūriu, kurie politikai pavežtų tokias pareigas, arba kas būtų realiausias asmuo, kuris galėtų imtis tokios atsakomybės formuoti naują daugumą?
A. Ramonaitė: Jei žiūrėti iš viešosios opinijos pusės, tai Arvydas Anušauskas galėtų, nes jis gal yra vienintelis, kuris turi teigiamą pasitikėjimo balansą. Bet iš tikrųjų nelaikyčiau jo labai stipriu kandidatu, nes tai, ką matome iš Krašto apsaugos ministerijos, neatrodo, kad viskas žibėtų ir patys konservatoriai žiūri kritiškai. Jis turi įvaizdį visuomenėje, bet, ar jis yra tas žmogus, kuris galėtų pavežti tokią atsakomybę, man taip neatrodytų.
Iš kitų ministrų, Monika Navickienė gal yra iš geriau vertinamų politikų ir gal potencialiai stipresnė kandidatė, bet man sunku įžvelgti daugiau tinkamų kandidatų.
Jei ne iš ministrų, o kažką kito, pačioj konservatorių partijoj aiškios kovos dėl kandidatūros nėra. Matėsi Pauliaus Saudargo išėjimas, gal kažkas ieško progų pasirodyti ir parodyti, kad yra ir kitų žmonių ne tik iš to būrelio, kuris dabar valdo.
Kitas variantas, ką mes esame istorijoje turėję, būtų paimti žmogų ne politiką, ne iš politinių partijų, o kažkokį technokratinį, visuomenėje gerbiamą žmogų ir padaryti technokratinę vyriausybę, kurios pagrindą sudarytų dabartiniai ministrai, bet galva būtų visiškai kita, nesusijusi su partijomis. Nes pavyzdžiui, kiti žmonės, tokie kaip Skvernelis – nematyčiau tikslo jam bandyti formuoti vyriausybę, kai netoli rinkimai ir kai taip rizikuojama susigadinti šansus rinkimuose.
Kaip vertinate mažųjų koalicijos partijų galimybes laikinai išsirinkti premjerą? Liberalų sąjūdis ir opozicijoje vertinamas ganėtinai teigiamai.
A. Ramonaitė: Liberalų sąjūdis teoriškai galėtų parodyti iniciatyvą. Nežinia, ar jie turėtų konkretų žmogų, nes Seimo pirmininkė vargu, ar norėtų. Bet iš principo, Liberalų sąjūdis galėtų sutelkti platesnę daugumą, tai galėtų būti variantas, tik aš nematau asmens. Galbūt Eugenijus Gentvilas tiktų.
Kas išlošė ir kas pralošė šioje situacijoje?
D. Žalimas: Situacija tiek nedėkinga, kad valdančioji dauguma tikrai pralošė. Kad ir kaip objektyviai žiūrėsime į situaciją ir sakysime, kad daugelis partijų yra įsipainioję, valdantieji yra atsakingi už padėtį šalyje. Dėl to mėgina atsakomybę pasidalinti savotiškais būdais.
Kad ir yra kriminalo visos valstybės mastu, aš jį pavadinčiau smulkiu sukčiavimu. Labiausiai nuogąstauju, kad po krizės ateitų tokios partijos, kurios iš tiesų gali būti kriminalinės. Galbūt kaip tik būtų geriau, kad rinkimai būtų kuo vėliau, nes rinkėjas gali pradėti ieškoti antisisteminių jėgų. O antisisteminėse jėgose galime visko rasti: ir sąsajų su Rusija, ir sąsajų su nusikalstamu pasauliu.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
