Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vabalninko miestelyje – vos vienas bankomatas, esantis šiame prekybos centre. Ir šio bankomato prieš 3 metus čia nebuvo, tad vabalninkiečiams kildavo keblumų, kur gauti grynųjų susimokėti turguje ar perkant malkas.
O banko skyriaus iš viso nėra, ir gyventojai jau nebeprisimena, kada jis buvo. Tad prireikus į banką, gyventojams tenka važiuoti beveik 30 km iki Pasvalio, panašų atstumą iki Kupiškio ar dar toliau – 40 km į Panevėžį.
Ką apie tai mano žmonės?
Gyventojų nuomonės įvairios:
„Panevėžys, jei reikėtų, tolokai. Reikia važiuoti kitur, toliau, jei neturi, su kuo, reikia ieškoti, kaip nuvykti.“
„Į banką reikia važiuoti į Panevėžį, čia liūdnai. Jei kortelė užsiblokavo, tada liūdna. 40 su virš kilometrų į Panevėžį, autobusai retai važiuoja, samdyti mašiną brangu, liūdnas vaizdelis gaunasi.“
„Taupymo kasa buvo, paskui unija kredito, o paskui nieko nebeliko, dabar tik bankomatą pastatė.“
„Į Panevėžį autobusas eina tik antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį. Vyresniems žmonėms, kurių vaikai išvažiavę, sudėtingiau, močiutės prašo, kad kas padėtų.“
Viena moteris gyvena Stumbriškio gyvenvietėje, kuri yra pusiaukelėje tarp Vabalninko ir Panevėžio. Ir apie bankomatą arčiau namų moteris gali tik pasvajoti:
„Nieko nėra, važiuojame į Panevėžį arba Vabalninką, ten bankomatai ir pasiimame. Man 20 km į Panevėžį, o į Vabalninką 16 km, taip ir važinėjame. Likimo valiai palikti, daug kur yra didesnės gyvenvietės, neturi nei paštų, sumažinta, nebėra.“
Premjerė kėlė klausimą
Komercinių bankų vadovams premjerė ir finansų ministras priekaištauja, kad bankai vis labiau tolsta nuo savo klientų.
„Premjerė kėlė klausimą, tiek bankomatams, banko skyriams, kad paslaugos paprasčiau būtų prieinamos“, – komentavo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kad bankai tolsta nuo savo klientų ir kaip įmanydami paslaugas iškelia į internetą, nors daugybei senjorų ne tik kompiuterį, bet ir išmanųjį telefoną sunku įvaldyti, piktinasi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
„Žmonės, kurie kasdieniame gyvenime susiduria, prieinamumas paslaugos, nutolus nuo didmiesčių, yra per mažas“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Bankų sumažėjo gausiai
Kredito įstaigų aptarnavimo skyrių šalyje per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus ir beliko apie 300. Tačiau bankininkai tvirtina, esą jų pakanka. Mat lietuviai neva vis geriau susitvarko bankines paslaugas internetu ar telefonu. O labai prireikus banko darbuotoją siūlo išsikviesti į savivaldybę ar seniūniją.
„Turime virš 400 taškų šalyje, kur žmonės gali būti gyvai aptarnaujami. Tai ne tik skyriai, bet ir savitarnos erdvės, kintamo darbo laiko skyriai, kur savivaldybėse ar seniūnijose yra kampelis, kur banko darbuotojas, kompiuteris, kelis kartus per mėnesį dirba, žmonės gali ateiti ir gauti paslaugas“, – tikino Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Vyriausybė reikalauja bankus ne tik būti arčiau savo klientų, bet ir padėti klientams apsisaugoti nuo telefoninių ir internetinių sukčių, kurie per metus išvilioja apie 20 mln. eurų. Žmonės reikalauja, kad įkliuvus į sukčių pinkles, bankai skubiai stabdytų pinigų pervedimus. Tačiau bankininkai tokios atsakomybės kratosi.
„Milijonai eurų iš žmonių išviliojama, tai iš tiesų problema, premjerė iškėlė, bankai atliepė, gal bus konstruktyvių žingsnių, kad mastas mažėtų“, – pridūrė finansų ministras.
„Socialinės platformos turėtų būti įtrauktos sukčiavimų prevencijoje, nes dabar tai vienas pagrindinių kanalų, kuriuo žmones pasiekia sukčių pasiūlymai“, – tvirtino Bankų asociacijos vadovė E. Čipkutė.
Ar valdžia neužkraus naujų mokesčių?
Na, o bankų valdytojai savo ruožtu labiausiai nerimauja, ar šiemet besibaigiant solidarumo mokesčio galiojimui, valdžia jiems neužkraus naujų mokesčių.
„Išreiškėme prašymą premjerei, kad Lietuvos investicinė aplinka, jos stabilumas ypač svarbus investuotojams esamiems ir tiems, kurie svarsto ateiti. Reikėtų, kad sektorius būtų apmokestinamas nediskriminaciniu būdu“, – pareiškė E. Čipkutė.
Tačiau Seimo komiteto vadovas tvirto atsakymo jiems neturi.
„Mūsų kai kurie kolegos ir koalicijos partneriai vis teikdami eilę pasiūlymų į biudžetą nurodydavo solidarumo mokestį, jį pratęsti ar priimti naują“, – pasisakė A. Sysas.
Bankų šių metų veiklos rezultatai rodo, kad jie dirba dar pelningiau nei prieš metus. Lietuvos bankų sektorius pirmąjį pusmetį uždirbo 537 mln. eurų, tai yra 17 mln. eurų daugiau ir tikėtina, kad šiemet vėl uždirbs apie 1 mlrd. eurų, tai yra panašų pelną kaip ir pernai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
