Reikia mašinka namie turet ir bus spakuxa plikai nuskutai ir i grožio salona nereikia

Gerovės Lietuva,žmonės dirbdami negali jau daug ko sau leisti,net skanesnio kąsnio.Nieko gero neišgirsi,tik žulikų kainų pakėlimus.Nereikės tuojaus nei kirpyklų,nei elektros grįšim,prie žibalinių lempų.Tiek nustekeno Lietuva,kad badu išmirsim.

Ko visi tiek šaukia, rėkia dėl tų kainų kėlimo.Dieve mano,kur gvyvenate, kur stovite ant ko vaikščiojate?Po karo nieko nebuvo, daugelis net pastogės neteko, nei darbo, nei pinigų nebuvo, nei prekių.Moterys kitos liko našlės su krūvele vaikų ir nežliumbė, nepanikavo kaip dabar lietuviai tą ir tesugeba daryti.Pilni laukai apžėlę, derlingos žemės krūmais apaugusios, kur kadaise vasarojai lyg jūra bangavo.Paklausk,bet kurio lietuvio ar turi bent šmotelį žemelės. Visi, kaip vienas su pasididžiavimu atsako, kad taip.O kai paklausi ar pasiaugini nors dėl savęs daržovių, uogų...,gauni vienintelį atsakymą -- NEAPSIMOKA! Tingėjimas ir tinginystė verčia prie tokio virkavimo.Tiesiog gėda klausytis.Niekas nebenori dirbti, net dėl savęs.Ar sunku pavasarį įsigyti viščiukų, kalakučiukų, žąsiukų,ančiukų pasiauginti,žiemai pasikonservuoti mėsytės, šaldymo kameras sudėti.Sakysit kainuoja.Sutinku, kad kainuoja, tačiau visais laikais viskas kainavo.Tuomet irgi atlyginimai buvo menkučiai, ubagiški, o pagal tokius atlyginimus viskas taip pat buvo brangu.Tuo metu tų laikų lietuviai nežliumbė, kaip šiandieniniai, darbavosi, augino,maistą žiemai ruošė ir ramiai šeimas maitino.Nebuvo nei vaiko pinigų, nei vaikų auginimui suteiktos motinystės apmokamos atostogos.Moteris pagimdžiusi tuoj į darbą privalėjo išeiti.Jokių kompensacijų nebuvo nei šildymui, nei kurui, niekam.Gyvenk kaip nori, bet tokių virkavimų nebuvo.Šiandien vietoj daržo ar darželio piktžolės auga, nes neapsimoka,Šiandien vietoj kolektyvinio sodo,ar turint tėvų, senelių paliktą žemės lopinėlį taip pat apaugino piktžolėms.Vietoj to, kad save apsirūpint,vėlgi guli pliažuos, sėdi restoranuos, lekia po užsienius poilsiauti.Ir vėl tas pats žodis -- neapsimoka auginti.O po to visi kaip vienas atakuoja Savivaldybes, socialinius skyrius, seniūnijas su savo prašymais ir skundais.Tokie mes esame, viskas neapsimoka - išmokta amžina maldelė.O kažkada buvome tikrai darbšti tauta.Per daug gerai gyvename, kad niekas nebeapsimoka.Gal ateis laikas, kad pradėsime vertinti ką turime, kibsime į darbus, kad NEBEAPSIMOKĖTŲ VIRKAUTI.

O taip tai - grynai neturi pinigų ir tiek. Kam čia makaronus kabint?

Kaip atrodau , ne plaunu net galvos
Artėja mūsų šaliai krahas , baigėsi geri laikai

Mb king