Ginklų, amunicijos, šarvuotos technikos gamintoja, Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ greitai gali pradėti veiklą ir Lietuvoje.
„Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su įmone „Rheinmetall“, tai aš tą galiu tik patvirtinti, tikimės, kad artimiausių savaičių bėgyje galutinius sprendimus turėsime“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Panaikins biurokratiją
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomoms įstatymų pataisoms, kurios leistų stambiems ginklų, amunicijos gamintojams greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas Lietuvoje.
„Investicijos galėtų steigtis greičiau. Tikimės, kad dėl šių pakeitimų dabartinis laikas, kuris yra apie 2–2,5 metų, galėtų sutrumpėti iki pusmečio“, – pabrėžė K. Žemaitis.
Jei pataisos virs realybe, dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, kurį investuotojai privalėtų gauti iki statybų pabaigos. Tokiems projektams išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.
Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.
„Nesikeis pats procedūrų ciklas, tiesiog jis sutrumpės“, – tikino viceministras.
„Turėti čia amunicijos gamyklą yra tai, ką mes privalėjome turėti. Jeigu mums dabar pavyks derybos ir tikrai turėsim finalinį rezultatą, gamybą čia, tai reiškia, kad mes mažiau priklausome nuo globalių tiekimo grandinių, galim užpildyti savo sandėlius, galime stiprinti savo atsargas. Ta amunicija, kuri būtų gaminama, yra labai svarbi koviniuose veiksmuose“, – dėstė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Investuos bent 250 milijonų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kol kas nedetalizuoja nei kiek milijonų eurų galėtų kainuoti amunicijos gamykla Lietuvoje, nei kurioje savivaldybėje ji galėtų atsirasti. Anksčiau Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija yra minėjusi, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent jau 250-imt milijonų eurų.
„Esu įsitikinęs, kad „Rheinmetall“ ateis ir bus čia gamykla. „Rheinmetall“ gamintų 155 mm sviedinius, reikia įvertinti tai, kad sviedinių yra įvairios paskirties, skirtingų rūšių“, – teigė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Pasak gynybos pramonės ekspertų, Lietuvoje būtų galima gaminti ir kitą reikalingą amuniciją.
„Mes dar lauktumėm gamintojų, kurie gamintų ir 40-ies milimetrų granatas, ir 30-ies milimetrų šovinius, ir kitą įvairią amuniciją“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Šiuo metu Vyriausybės darbotvarkėje yra ir daugiau projektų, kurie lengvina gynybos pramonės situaciją Lietuvoje.
„Mes per tą trumpą laiką pataisėm gynybos pramonės įstatymą. Aš jį šią savaitę pasirašau ir teikiu Vyriausybei, turėtų greitai praeiti. Mes turėtumėm atsirasti Seime pateikimo stadijoje su nauju Lietuvos gynybos pramonės įstatymu, kuris užtikrintų teisę mūsų įmonėms dalyvauti pramoniniame bendradarbiavime su užsienio įmonėmis“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Tai reiškia, kad „Rheinmetall“ gamyklą galėtų aptarnauti lietuviškas verslas.
„Sviedinių gamyboje, pavyzdžiui, labai daug dirbs robotų. Tai tuos robotus vėlgi reikės kažkam aptarnauti, prižiūrėti, reguliuoti, programuoti. Tai labai pasitarnaus mūsų verslui“, – pabrėžė gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius.
Visiems pokyčiams priimti vien Vyriausybės neužtenka, dėl visų projektų turės apsispręsti Seimas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
