Anksčiau buvo žodis tamsta mokytoja. Kokia įpatinga pagarba. Kad ausį nusuka mokytoja tai čia įprastas reikalas, bet merginos kūrviškai apsirengusios ir įsidaziusios būdavo nepamatysi. Dabar nespėjo dvylika baigti sijonelis vos subine dengia. Kaip anksčiau sakydavo gal tu ubage kad tik tokio trumpumo sijoną nešioji. Tik tiek medžiagos galėjo nusipirkti.

Aš tai atsimenu kaip mokytoja už nepaklusnumą man su ilgais nagais suspaudė ausį kad kraujai bėgo iš ausies. O tada mokytojų klausydavo nei rūkydavo, nei keikdavosi, nei gerdavo,nei trumpų sijonų nešiodavo. Išauklėdavo kaip turi būti, dabar labai retai sutiksi tokį jaunimą.

Atsiprašau, bet tokie žmonės negali dirbti su vaikais. Prašom: darbas prie monitoriaus, prie konvejerio, sandėlyje su dėžėmis, bet prie žmonių prileisti negalima.

Mane sovietmečiu, kai buvau šeštoje klasėje, paskyrė budėti šeštoje klasėje, buvo dar prieblanda, didelis žmonių srautas, staiga kažkokia boba stvėrė už ausies ir sukdama ėmė šaukti: - kodėl nesisveikini? Ar nematai, kad aš direktoriaus pavaduotoja ir sukdama už ausies mane per gatvę nuvedė į mokytojų kambarį pas auklėtoją, kuris paklausė: - kodėl nesisveikinu? Ir, dar nespėjus man paaiškinti, trenkė tokį spriktą į kaktą ir liepė dinkti iš akių...