Nutilę dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, penktadieniniai moksleivių klimato protestai sugrįžo su trenksmu. Bent jau Vokietijoje, kur į gatves, prieš savaitgalį įvyksinčius visuotinius parlamento rinkimus, į gatves pasipylė dešimtys tūkstančių aktyvistų, reikalaujančių valdžios imtis griežtesnių veiksmų pažaboti klimato kaitą.
Berlyne pasirodė ir judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ įkūrėja Greta Tunberg žengusi ant scenos priešais Vokietijos parlamentą ir negailėjusi kritikos šalies politikams.
„Ir jei ši pandemija ką ir parodė, tai, kad klimato krizė niekada nebuvo traktuojama kaip ekstremali situacija. Kaip niekad aišku, kad nė viena politinė jėga nedaro pakankamai. Dar blogiau. Netgi jų siūlomi įsipareigojimai neatitinka to, ko reikėtų Paryžiaus klimato susitarimui įgyvendinti“, – sako ji.
Visoje Vokietijoje vietoj pamokų moksleiviai surengė 400 klimato streikų. Tačiau jie nuvilnijo ir kitose šalyse – Belgijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Tarp demonstrantų, net tik iš pamokų išėję moksleiviai, bet ir juos palaikyti atėję vyresni žmonės.
„Svarbu, kad sulauktume pokyčių, juk kalbame apie mūsų ir mūsų vaikų ateitį.“
„Mes dar negalime balsuoti, tad Penktadieniai už ateitį“ geras būdas sukelti spaudimą politikams. Šie protestai nėra visai teisėti, nes mes juose dalyvaujame vietoj pamokų.“
2019 metais pradėti rengti moksleivių protestai visame pasaulyje į klimato mitingus penktadieniais pritraukė milijonus žmonių. Ir nors prieš savaitgalį įvyksiančius Vokietijos rinkimus, visų didžiųjų partijų atstovai žada skirti daug dėmesio klimato kaita, protesto dalyviai sako, kad to negana ir protestuoti žada toliau.
