Net Vilnius triskart prasčiau rūšiuoja nei Alytaus regionas. O Raseinių, Jurbarko, Tauragės savivaldybės kone iš viso nerūšiuoja maisto atliekų. Kaip priversti savivaldybes ir žmones rūšiuoti, Aplinkos ministerija dar tik ruošiasi galvoti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šiaulietė Genovaitė eidama pasivaikščioti nešė išmesti maisto atliekų maišelį. Maisto likučius senjorė jau kurį laiką rūšiuoja labai atidžiai.
„Dieve, kaip galim nerūšiuoti, jeigu privalom“, – sakė šiaulietė Genovaitė.
Privalo Lietuvos gyventojai maisto atliekas rūšiuoti jau daugiau nei dvejus metus, bet rūšiuoja labai vangiai. Kaip paaiškėjo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, pernai lietuviai surūšiavo vos 16 tonų maisto atliekų.
„Vienas procentas nuo išmetamų maisto atliekų? – Taip taip taip“, – minėjo aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.
Kai kurios savivaldybės kone visiškai nerūšiuoja. Nė tonos pernai maisto atliekų nesurūšiavo Ukmergės, Joniškio, Jurbarko, Raseinių ir Tauragės savivaldybės. Kodėl rūšiuoja vangiai, net ir po posėdžio su regionų atliekų tvarkytojais atsakymo nėra.
„Man sunku atsakyti į tą klausimą, reikėtų, matyt, kiekvienos savivaldybės atskirai pasiklausti“, – kalbėjo Linas Jonauskas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Maisto atliekos pagal regionus:
- Alytaus 4 tūkst.;
- Kauno 3 tūkst.;
- Vilniaus 1,4 tūkst.
Net kiek maisto atliekų surūšiuoja sostinė, institucijų skaičiai kardinaliai skiriasi. Savivaldybė sako, kad gyventojai surūšiavo 8 tūkstančius tonų, o Aplinkos ministerija tvirtina, kad kiek daugiau nei tūkstantį. Tai yra triskart mažiau nei Alytaus regione.
„Vilnius vieną skaičių pateikė, mes turime kitą skaičių, tai atnešim skaičius, kokie buvo planai ir faktiškai įgyvendinti“, – aiškino A. Gargasaitė.
Kaip priversti savivaldybes ir žmones rūšiuoti, Aplinkos ministerija vis dar svarsto.
„Nuo mano darbo pradžios mes kalbame su savivaldybėmis, kad tai yra opi problema“, – minėjo A. Gargasaitė.
„Blogiausiu atveju, jei teorinės mūsų konsultacijos nepadės, reikės barti ir imtis botago. Gal kai kur ir baudų“, – pasakojo L. Jonauskas.
Už maisto atliekų nerūšiavimą gresia baudos
Jei Lietuva ir toliau didžiąją dalį maisto atliekų ir toliau veš į sąvartynus, o valdžia nesugalvos, kaip paskatinti rūšiuoti, Lietuva sulauks europinių sankcijų, tiesa, kokių, politikai nepatikslina.
„Kokios tos baudos? – Milijoninės, faktas. Dėl to reikia tvarkytis“, – sakė L. Jonauskas.
Didžiojoje dalyje sostinės maisto atliekas reikia mesti į oranžinius maišelius, o šiuos į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau dalis gyventojų meta į tokius, kokie po ranka papuola.
„Rūšiuojame, kokius turime, tokių neturime, tai vis tiek rūšiuojam į atskirą maišiuką. – Ar žiūrite, kokia spalva maišelio? – Nelabai“, – minėjo gyventoja.
„Mėlyni buvo ir balti. – Bet tada jie neatpažįsta, kad čia maisto atliekos, jeigu ne oranžiniai. – O iš kur mes žinom? Mes fasuojame, kaip ten išeina, mes nežinome“, – pridūrė senjoras.
Iš pradžių oranžinius maišelius sostinės valdžia dalino, tačiau įstrigus pirkimo konkursams žmonės pritrūko maišelių ir ėmė juos pirkti patys.
„Pirkau, pirkau, visaip jo“, – sakė moteris.
Nuo gegužės pradžios, tiesa, to labai nereklamuodama Vilniaus savivaldybė pradėjo dalinti maišelius šiems metams – po 5 rulonus, kiekviename po 30 maišelių.
„Tokio intensyvumo, kaip apskritai įvedus maisto atliekų rūšiavimą jau nebejaučiame, nes gyventojai, matyt, turi tam tikrus įpročius, ir tuos maišelius arba patys patogiau įsigyti parduotuvėse, arba turi iš praeito laikotarpio likusių maišelių“, – kalbėjo Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Beje, po pernykščio gaisro perdirbimo įmonėje, net ir surūšiuotos vilniečių maisto atliekos nepilnai perdirbamos, mat nebeliko automatinės linijos, šiuklšes rūšiuoja žmonės rankomis.
„Tos maisto atliekos yra atskiriamos, smulkinamos, džiovinamos tuneliuose ir iš jų gaunamas kompostas, tai, kas netinkama kompostuoti sudeginama“, – aiškino E. Bernotavičienė.
Perdirbimo įmonė bus atstatyta geriausiu atveju kitų metų pradžioje.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 367 straipsnyje numatyta atsakomybė fiziniams asmenims už Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, kurie gali užtraukti baudą nuo 30 eurų iki 140 eurų, o padarius pakartotinai – nuo 140 eurų iki 600 eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
