Prie elektrinės pastatyta kriptovaliutos kasimui reikalinga įranga – 40 jūrinių konteinerių, kuriuose įrengti serveriai generuodavo milijoninius pelnus per mėnesį – kasdavo bitkoinus.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Tyrimuose su bendrovės „Foxpay“ pagrindinių akcininkų galimai nusikalstama veikla aiškėja vis įdomesnių detalių. Naujienų portalo „15min“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas išsiaiškino pribloškiančio masto pinigų gavybos kelius, kuriems galėjo būti naudojama ir galimai valstybinė elektra, esanti valstybės rezerve.
„Tie žmonės, kurie kasa bitkoinus ir kriptovaliutas, ieško kuo pigesnės elektros energijos, tai jie bando įvairiais būdais ją gauti kuo pigiau, arba apskritai – pavogti“, – sako „15min“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas.
„Germanas, jau, matyt, už „MG Baltic“ bus daugiau pasikasęs po valstybės pamatais, nes panašu, kad be tos žmogaus buvimo nevyko nei valstybiniai atsiskaitymai, nei dabar, pasirodo, be jo buvimo elektrinių veikla kažkaip negalėjo vykti“, – kalba Seimo narė Agnė Širinskienė.
Generuodavo milijonus per mėnesį
Aiškėja, kad „Foxpay“ byloje suimtas Vilhelmas Germanas per sau lojalius asmenis kasė kriptovaliutą naudodamas Kauno termofikacijos elektrinę, čia buvo įrengta tam reikalinga įranga.
„Pradėjo kasti kriptovaliutas valiutas Kauno termofikacinėje elektrinėje. Mūsų žiniomis, praėjusių metų birželio–gegužės mėnesiais buvo atvežta pirmoji įranga, ji buvo išbandyta ir, ką pavyko aptikti iš palydovinių nuotraukų, kad apie 40 konteinerių stovėjo, o vieno tokio konteinerio kaina – apie pusantro milijono eurų“, – teigia V. Balkūnas.
Kriptovaliutos kasimui reikalinga įranga, taip vadinami – konteineriai – generuodavo milijoninius pelnus per mėnesį.
„Vienas toks konteineris per mėnesį gali atnešti apie 60–70 tūkstančių eurų, o iš palydovų matome, kad jų stovėjo bent 40, tai jei daryti prielaidą, kad jie vis pilni ir jie visi tokio pačio pajėgumo, tai per mėnesį – apie 3 milijonai mažiausiai galimo pelno“, – aiškina „15min“ žurnalistas.
Kauno termofikacinė elektrinė – antroji pagal dydį Lietuvos termofikacinė elektrinė, pagrindinė šilumos tiekėja Kauno mieste. Elektrinė priklauso vienam turtingiausių Lietuvos verslininkų laikomam Rimandui Stoniui.
Kriptovaliutos kasimui reikalingi milžiniški elektros srautai, todėl neatsitiktinai greičiausiai buvo pasirinktas elektrą gaminantis objektas, tiesa, kaip ten sugebėjo patekti Vilhelmas Germanas ir su juo susiję asmenys – iki šiol nėra aišku.
„Padarytos tokios pinigų melžyklos, kur pažiūrėsi, ar viešuosius pirkimus, ar šiuo atveju – elektrinės infrastruktūra, aiškiai panaudota asmeniniam pelnui“, – teigia Širinskienė.
Be Germano nebūtų pavykę
Aiškėjant vis naujoms su „Foxpay“ tyrimu susijusioms detalėms, politikė Agnė Širinskienė svarsto, kad be įtakingo užnugario Vilhelmui Germanui, Ievai Trinkūnaitei ir kitiems tyrimuose figūruojantiems įtariamiesiems nebūtų pavykę vykdyti tokio masto įvairiausius legalius ir nelegalius reikalus.
„Čia yra neeilinio užnugario klausimas, nes tikrai sunku įsivaizduoti tokį eilinį sukčių, kuris kažką bandytų paorganizuoti, kad jis tiek laiko būtų nepastebėtas“, – sako A. Širinskienė.
Seimo socialdemokratų frakcija turi įtarimų, kad Germanui ir Trinkūnaitei galėjo būti atvertos ir Seimo rūmų durys. Todėl paprašė duomenų ir Seimo kanceliarijos.
„Konservatoriai teigia, kad Germano ir Trinkūnaitės veikla nesusijusi su Monikos Navickienės santykiais, tai mes šitą versiją nutarėme patikrinti, ar taip yra, ar nesilankė minėti asmenys Seime, gal dalyvavo komitete ar pasitarimuose“, – komentuoja Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad ji asmeniškai niekada nėra mačiusi nei Germano, nei Trinkūnaitės, o ar šie asmenys turėjo sąsajų su Seime dirbančiais – atsakys tyrimai.
„Aš suprantu socialdemokratų pastangas visais būdais pritempti Trinkūnaitę su Germanu prie konservatorių partijos, bet aš galiu pakalbėti tik už save. Gyvenime nesu mačiusi nei vieno, nei kito. Nei Seime, nei kur nors“, – kalba premjerė Ingrida Šimonytė.
Įtarimų kelia viena detalė
Seimo opozicijos politikams įtarimų kelia dar viena detalė, kaip politikės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas sugebėjo sumokėti 100 000 eurų užstatą, kai Monikos Navickienės ir jos vyro pajamų deklaracijose nėra tokiam užstatui reikalingų sumų.
„Ponios Navickienės deklaracija, kurioje, jai dalyvaujant Europos Parlamento rinkimuose, buvo nurodyta tik 1500 eurų ir vos ne 70 000 eurų skola, tai pagal tą deklaraciją, Navickienė, o tai yra šeimos deklaracija, ji negalėjo turėti lėšų sumokėti užstatui už savo vyrą“, – tikina Seimo narė Širinskienė.
O teisėsaugos institucijoms atliekant su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusį ikiteisminį tyrimą, įtariamųjų ratas vis plečiasi. Tarp įtariamųjų gali būti ne tik Ievos Trinkūnaitės įkurtos „iSun“ įmonių grupėje dirbantis Alfonsas Ambrazas, bet ir dar dvi grupės darbuotojos.
Įtarimai byloje dėl „Foxpay“ pareikšti dar dviems „iSun“ darbuotojoms – grupės vyriausiajai finansininkei Ingridai Jezepčikienei ir bendrovėje jau nebedirbančiai Karolinai Diržininkienei.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
