Visgi vieningos nuomonės TV3 Žinių kalbinti žmonės neturi:
„Šiai dienai matau, kad tempas toks, tai gali likti svajone, nes kitas pasaulis sako apie 6 darbo dienas“, – dėl tokios galimybės dvejojo pašnekovas.
„Aš už, nes kai užteks poilsio, tai geriau ir dirbi. Kažkokie hobiai, pavaikščioti, įkvėpti oro, tai labai svarbu“, – sakė žmogus.
„Už labiau. Bet iš kitos pusės – kaip verslo savininkui – daugiau klausimų būtų“, – svarstė kalbintas gyventojas.
4 darbo dienų modelis jau skinasi kelią pasaulyje
Tiesa, šalyje yra įmonių, kur toks modelis jau sėkmingai veikia.
Pavyzdžiui, penktus metus įmonė „Gijos“ taiko keturių darbo dienų modelį 80-čiai procentų darbuotojų. Keturių darbo dienų savaitės idėja sulaukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje – tačiau tyrimai rodo, kad jos poveikis priklauso nuo sektoriaus.
„Asana“ analizė pabrėžia, kad dirbant mažiau dienų – sumažėja perdegimų bei ligų skaičius, o Jungtinėje Karalystėje vykęs didžiausias eksperimentas parodė, jog 71 proc. darbuotojų pagerėjo fizinė ir psichinė sveikata, o net 92 proc. dalyvavusių įmonių nusprendė modelį tęsti.
„Čia labai svarbu yra suprasti, kad darbuotojas yra nelygus darbuotojui. Ir yra tam tikri sektoriai, kuriuose tai įmanoma“, – pabrėžė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visgi paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, kuri apie 4 dienų savaitės modelį, kaip ir daugelis kitų politikų, kalbėjo dar prieš tapdama premjere – mano, kad modelis, anksčiau ar vėliau, turės įsigalėti visuotinai – visuose sektoriuose.
„Aš galvoju, kad neturėtume atskirti viešojo ir privataus sektoriaus, kad turėtų būti bendras principas, nes viešasis sektorius lygiai taip pat turi atlyginimus, susitarimus“, – akcentavo I. Ruginienė.
Esą – sparti technologijų ir DI (dirbtinio intelekto) pažanga – natūraliai leis žmonėms atsisakyti ilgų valandų sunkaus triūso.
„Aukštosios technologijos ateina į darbo vietas, tas procesas vyksta ir vyks. Turime daug tokių momentų, kai tam tikri procesai nebevyksta žmonių rankomis, tai natūralu“, – sakė premjerė.
„Ne laiku ir ne vietoje. Tai yra tam tikras net nesusivokimas kur gyvename, kada pasaulis kariauja tarifų karus, kai vyksta agresija prieš Ukrainą, kai kalbame apie galimą ekonomikos recesiją – staiga mes norime mažiau dirbti“, – galvą kraipė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Darbdaviai vertina pesimistiškai
Darbdavius Ruginienės ambicija juokina. Verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis tą ironiškai vadina – politiniu futurizmu, kuris paprasčiausiai nerealistiškas, ir neįmanomas tol, kol negyvensime pasaulyje, kurį dabar galime stebėti tik fantastiniuose filmuose.
„Gal pradėkime pirmiausiai nuo technologijų taikymo ir paskui žiūrėkime, ar tos technologijos sudaro prielaidas keisti darbo laiką. Bet kol kas tai yra fantastinis viešas knygos skaitymas, tikintis, kad kažkada automobiliai skraidys“, – netiki A. Romanovskis.
Visgi I. Ruginienė tokį scenarijų regi jau netolimoje ateityje.
„Nereikia čia labai baimintis, tiesiog darbo organizavimo principai pasikeis, tai grįžkime prieš 100 metų – 12 val. per dieną turėjom darbo dieną. Dabar turim 8 val. Verslas tą patį šnekėjo – ekonomika sustos, bankrutuos...“, – sakė premjerė.
Modelis priimtinas ne visiems sektoriams
Kiek optimistiškesnis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis mano, kad apie 4 dienų darbo savaitės modelį kalbėtis galima, bet tik kai kuriems sektoriams.
„Galime kalbėti apie 10 proc. dirbančiųjų Lietuvoje – ministerijose, galbūt kai kurie biuruose – gal jie gali planuotis savo laiką. Bet įsivaizduokime kitus – gydytojus, mokytojus, statybininkus – yra labai ribotos galimybės atlikti tiek pat darbo prarandant dalį savaitės“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
O esą – jautriausi Lietuvos ekonomikai sektoriai, kuriuose įmonės konkuruoja tarptautinėje erdvėje. Joms viena diena trumpesnė savaitė reikštų – penktadaliu didesnes darbo sąnaudas, ar kad penktadaliu didesnes kainas ir mažesnius atlyginimus.
„Du trečdaliai Lietuvos ekonomikos priklauso nuo darbo valandų skaičiaus. Įvedus 4 val. savaitę visiems – mums prireiktų apie 200 tūkst. darbuotojų – jų šiandien kaip žinome – nėra. Ka tai reikštų mūsų sektoriams – galime tikrai rimtus klausimus iškelti“, – teigė Seimo narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
„Deja, mūsų našumas stipriai atsilieka nuo ES vidurkio ir standartų. Ir mes turime šiuos faktorius, kurie neleidžia mums kalbėtis apie futuristinę 4 darbo dienų savaitę“, – pridėjo A. Romanovskis.
Lietuvos pramonėje vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė vis dar atsilieka nuo ES vidurkio – Estijos arba Lenkijos, ir šiuo metu yra maždaug per pus mažesnė nei Vokietijoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
