Kokias benzino kainas matysime degalinėse, tęsiantis karui? Kaip yra iš tiesų: Jungtinės Valstijos nukenčia nuo padidėjusių naftos kainų ar kaip tik gali būti suinteresuotos jų augimu?
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Kokias benzino ir dyzelio kainas matysime mūsų degalinėse, jei iki balandžio mėnesio karas Irane nesibaigs?
Panašu, kad dabar kainos stabilizuojasi dabartiniame lygyje – virš 100 dolerių už barelį, o dyzelinas degalinėse kainuoja apie du eurus, šiek tiek daugiau nei 2 eurus.
To nepakeis nei rezervai, kurių yra nedaug, nei pasiūla, nes Lietuvoje jos problemų nėra. Tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabartinė kaina nėra didelė. Tai nėra didelis šokas, kad ir kaip galėtų atrodyti.
2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, šokas buvo didesnis, tačiau net ir prie didesnio kainų šoko – tiek dujų, tiek naftos, tiek elektros – vartojimas nesumažėjo.
Jeigu dabar pažiūrėtume, kiek už vidutinį atlyginimą gyventojai gali nusipirkti dyzelino ar benzino, tai esame geresnėje padėtyje nei prieš du ar tris metus.
Todėl čia nematome didelio šoko, dėl kurio reikėtų staigiai reaguoti vyriausybei. Vyriausybei šiuo atveju turbūt reikėtų pasiruošti alternatyviems scenarijams.
Kol kas matėme tik pirmąsias „kregždes“ – pabrangusį dyzeliną, tačiau yra ir antrinių kanalų: trąšos pabrango apie 60 proc., brango dujos daugiau nei nafta.
Reiškia, dabar saugyklas reikia užpildyti pabrangusiomis dujomis. Tai paveiks tiek trąšų gamintojus, tiek pramonės įmones, tiek šildymo kainas ateinančią žiemą.
O jeigu išsisuks infliacija ir Europos centrinis bankas nuspręs vėl didinti palūkanų normas?
Tam tikrų indikacijų jau šią savaitę gavome – infliacija kyla. Nepaisant to, kad ji kyla dėl veiksnių, kurių Europos centrinis bankas negali kontroliuoti, jis užsiminė, kad gali tekti didinti palūkanų normas.
Tai daroma, kad infliacija nenuvilnytų per kitas prekes ir paslaugas. Bet, aišku, brangstant transportui, dujoms, elektros energijai, trąšoms ir žemės ūkio produktams, visa tai pajaučiame per visus kanalus.
Europos Centrinis Bankas sako, kad, kaip ir 2022 m., reikia kelti palūkanų normas ir kovoti su infliacija.
Siūlo palūkanų normų nekelti
O jūs tam pritariate?
Ne. Manau, kad tai yra kova su vėjo malūnais – infliacijos nesumažins, tik sukurs trumpalaikę stagnaciją ir prislopins paklausą. Geriau laukti konflikto pabaigos ir energijos kainų stabilizacijos, o neskubėti didinti palūkanų normų.
Daug kas sakė, kad Donaldas Trumpas neleis ilgai išlaikyti tokių aukštų naftos kainų, nes jam pačiam nepalanku prieš tarpinius rinkimus. Bet ar nėra čia ir Amerikos naftininkų noras, kad naftos kaina būtų didesnė? Ar nėra plano subsidijuoti ir įpareigoti vietos gamintojus pardavinėti vidaus rinkoje?
Europa šiuo metu yra daug geresnėje padėtyje nei 2022 m., kai praradome tiesioginę Rusijos naftos tiekimo dalį. Dabar Europa nėra labai priklausoma nuo Vidurio Rytų. Mes jau perkame daug iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pavyzdžiui, daugiau nei pusę suskystintų gamtinių dujų Europos Sąjunga perka iš JAV. Tai yra dovana JAV suskystintų dujų gamintojams, naftos gavybos įmonėms ir kuro gamintojams.
Beje, dovana yra ir Vladimirui Putinui bei Kremliui – neatšauktos sankcijos ir pakilusios kainos. Uralo naftos kaina pasiekė aukščiausią per 10 metų lygį, pirkėjai Indijoje ir Kinijoje stovi eilėse.
Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai nėra patenkinti – dyzelino ir benzino kainų šuolis didžiausias nuo 2022 m., o D. Trumpas atėjo į valdžią su pareiškimais „America First“. Dabar matome, kad kuras dėl karo Vidurio Rytuose pakilo.
Bet jis gali savo naftininkams liepti pardavinėti vidaus rinkoje už mažesnę kainą.
D. Trumpas gali apriboti eksportą trumpuoju laikotarpiu. Tai kartais daroma, nors vėliau teismai gali pasakyti, kad tai neteisėta. Tokiu būdu bandoma stabilizuoti kainas šalies viduje. Tačiau šis žingsnis priimamas teigiamai JAV, ir net jei pavyktų stabilizuoti kuro kainas, tai rinkimuose rudenį nebūtinai bus įvertinta teigiamai.
Dar viena tema – Continental pasitraukimas iš Lietuvos. Kaune prarandama apie 800 darbo vietų. Kokias jūs matote priežastis?
Tai viena išorinė priežastis, susijusi su silpna Europos automobilių pramone ir konkurencijos praradimu Kinijai. Bet būtų klaida manyti, kad tai tik išoriniai veiksniai.
Galbūt tai viena pirmųjų „kregždžių“, juolab yra išoriniai vertinimai. Tarptautinis valiutos fondas sako, kad ir Baltijos šalių, ir Lietuvos konkurencingumas yra prarandamas. Įmonių vadovai taip pat sakė politikams, kad kaštų augimas sparčiau didėja nei produktyvumas, o biurokratinė našta – problema. Lietuvos konkurencingumas ir gebėjimas pritraukti investicijų yra rimtesnė vidutinės trukmės problema nei trumpam pabrangęs kuras.
Ar neieškome atsakymo ne visai ten, nes Kinija esą įspėjo Continental nepirkti jų produkcijos, jei detalės bus gaminamos Lietuvoje dėl Taivano konflikto?
Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti – apie tai nieko nežinau.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
