Dėl itin išaugusių sąskaitų už šildymą, kai kurie gyventojai vos gali sudurti galą su galu ir baiminasi, kaip jiems išgyventi šią žiemą.
Taigi kokios pagalbos gali tikėtis rekordiškai didelių sąskaitų už šildymą sulaukę gyventojai?
Sunkiau gyvenantiems – kompensacijos už šildymą
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas aptarė šiuo metu daugelį Lietuvos gyventojų neraminantį klausimą – ryškiai išaugusias šildymo sąskaitas.
Ministras neslėpė, kad jį patį šiek tiek nustebino sąskaita už šildymą. Visgi jis paaiškino, kad išaugusias sąskaitas lėmė visai ne pakilusios kainos, o seniai regėto šaltumo žiema, kurios metu reikia daugiau šildytis.
„Mano, kaip ministro, atsakomybė užtikrinti kuo konkurencingesnę šildymo kainą. Šiuo metu ji yra beveik tokia pati kaip praėjusių metų sausį.
Visgi reikalingos šilumos kiekis yra labai didelis tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojams, todėl ir sąskaitos tokios didelės“, – pridėjo Ž. Vaičiūnas.
Nemažai gyventojų nuogąstavo, kad jei nuo šių metų nebūtų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, šią žiemą išgyventi būtų kur kas lengviau.
Visgi ministras su tuo nesutinka, kadangi, anot jo, lengvata per maža, kad žymiai palengvintų situaciją.
„PVM lengvata yra tik simbolinis dalykas, nes reikia suvokti, kad sąskaitos už šildymą sausio mėnesį pakilo ir 60–70 proc. O PVM lengvata būtų buvusi tik 11 proc. dedamoji“, – nurodė ministras.
Pasak jo, vietoje PVM lengvatos yra numatytos kitos pagalbos priemonės mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
„Esminis dalykas yra tai, ką komunikavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Yra numatyta tikrai nemažai lėšų tiems gyventojams, kurie turi mažesnes pajamas, kad būtų kompensuota už tokias dideles šildymo sąskaitas“, – pasakojo jis.
Ž. Vaičiūnas pridėjo, kad šiai priemonei bus skirta 80 mln. eurų, o šia parama galės pasinaudoti apie 200 tūkst. gyventojų. Ministras pridėjo, kad procesas bus itin paprastas.
„Ir labai svarbu, kad nėra jokios biurokratinės naštos, užtenka vieną kartą kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius arba užpildyti paraišką internete“, – pasakojo jis.
Kas gali gauti ir kur kreiptis?
SADM primena, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 2 VRP – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 3 VRP – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur“, – nurodo ministerija.
SADM prideda, kad į gaunamas pajamas taip pat neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kitaip tariant, kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Taip pat galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.
„Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle“, – nurodo SADM.
Ministerija pabrėžia, kad gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų dažniausiai užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.
Taip pat priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka – už visą šildymo sezoną, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.
Šildymo kaina kai kuriuose miestuose sumažės 15–20 proc.?
Visgi energetikos ministras įvardijo, kad vis dar viena didžiausių problemų Lietuvoje – itin besiskiriančios šildymo kainos skirtingose savivaldybėse.
T. y. kai kurių miestų ar rajonų gyventojai už šildymą moka net ir dvigubai daugiau.
Tačiau Ž. Vaičiūnas pasidalijo, kad ministerija aktyviai dėlioja planą, kaip šią problemą išspręsti.
„Šią priemonę kuriame jau apie metus laiko, nes dar net nesulaukę šios žiemos matėme, kad viena iš pagrindinių problemų Lietuvoje yra labai besiskiriančios šildymo kainos skirtingose savivaldybėse.
Pigiausiai gyventojai už šildymą moka Utenoje, Šiauliuose, Šilutėje, Mažeikiuose. Ten kaina siekia apie 6 centus už kilovatvalandę. Yra kitos savivaldybės tokios, kaip Lazdijai, Biržai, Ignalina, Kauno rajonas, kur kainos yra dvigubai didesnės, t. y. 12 centų už kilovatvalandę“, – pasakojo jis.
Pasak Ž. Vaičiūno, ši problema bus sprendžiama atnaujinant neefektyvius šildymo katilus, o tai esą ir pakeis šildymo kainas 22-ose savivaldybėse.
„Matydami šį netolygumą sukūrėme priemonę, kurios esmė, kad mažesnių savivaldybių gyventojai nepermokėtų už šilumos energiją. Ši paramos priemonė yra labai tikslinė, skirta mažoms savivaldybėms, kuriose yra neefektyvūs šildymo katilai.
Įgyvendinus šią priemonę, galėtų būti pakeisti 65 katilai 22-ose savivaldybėse. Ir efektas būtų gana greitas, nes apie 15–20 proc. galėtų sumažėti kaina tose savivaldybėse, kur dabar ji yra didžiausia“, – nurodė ministras.
Jis neslėpė, kad šiai priemonei prireiks 14 mln. eurų.
„Šias lėšas išieškojome iš papildomo finansavimo galimybių ir perskirstėme kitas energetikos ministerijos priemones, nes manome, kad šitas klausimas yra labai svarbus.
Nes tikrai yra neteisinga ir nelogiška, kai gyventojai gyvendami mažesnėse savivaldybėse turi mokėti žymiai didesnę kainą už šildymą“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.
Reikia spręsti senų daugiabučių problemą
Taip pat viena iš didžiausių problemų Lietuvoje – nerenovuoti ir energetiškai neefektyvūs daugiabučiai, kurių gyventojams už šildymą tenka mokėti itin daug.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kiek anksčiau dalijosi, kad šalčių metu įvykę keli šildymo sutrikimai atskiruose pastatuose parodė, kaip neatsakingai prižiūrimi ir eksploatuojami kai kurie Lietuvos daugiabučiai.
„Šie pastatai palikti dažniausiai neaktyvių ir nekompetentingų butų savininkų nuožiūrai – ne tik nerenovuojami, nors valstybė tam skiria šimtus milijonų paramos, bet ir prastai eksploatuojami. Taip ir atsitinka įvairios avarijos ar šąla tokiuose „kiauruose“ ar hidrauliškai išbalansuoto šildymo daugiabučiuose“, – pažymėjo ji.
Asociacija paaiškino, kad būtent pastatuose slypi didžiausias šildymo sąskaitų mažinimo rezervas.
„Štai sausio mėnesį prasčiausios kokybės daugiabučiuose už 60 kv. m. ploto butą gali tekti mokėti apie 250 eurų, kai tuo metu renovuotų pastatų savininkai tame pačiame mieste mokės tik apie 70 eurų.
Ši situacija tęsiasi metų metus, ir akivaizdu, kad būtina ieškoti veiksmingesnių priemonių pastatams sutvarkyti – tam, kad nebebijotume nei naujų šalčio bangų, nei šildymo sąskaitų“, – dalijosi LŠTA.
Šios problemos aktualumui pritarė ir energetikos ministras, kuris paaiškino, kad pastatų renovacija – tvariausias būdas užtikrinti efektyvų šilumos naudojimą.
Anot jo, nerenovuotuose daugiabučiuose šilumos poreikis yra apie 3–4 kartus didesnis, todėl šios problemos sprendimui ateityje ministerija skirs vis daugiau dėmesio.
Gyventojai už šildymą moka šimtais eurų
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose kilo diskusija apie šildymo kainas. Prieniškė vienoje iš miesto grupių socialiniame tinkle pasidalijo, kad už šildymą jai teks sumokėti beveik 210 eurų.
„Prieniečiai, na, pasidaliname, kokias sąskaitas gavote už šilumą, aš, kai pamačiau, tai skaičiukai gražūs“, – rašė moteris.
Ji pabrėžė, kad tokią sąskaitą gavo už 65 kv. m. buto šildymą.
Komentaruose savo gautomis sąskaitomis pasidalijo ir kiti prieniškiai.
Pavyzdžiui, vienas vyras pasidalijo, kad už 61 kv. m. ploto buto šildymą mokės 117 eurų, nepaisant to, kad temperatūra viduje siekia tik 17–18 °C.
Dar viena komentatorė pasidalijo, kad už 57 kv. m. buto šildymą sulaukė 306 eurų sąskaitos.
Daugumos komentatorių sąskaitos už šildymą buvo panašios. Už maždaug 60 kv. m. buto šildymą jiems teko mokėti 120–180 eurų.
Vienas vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad gyvenantiems nuosavuose namuose turėjo atkeliauti dar didesnės sąskaitos.
„Jei tokios kainos butuose, įsivaizduokite, kiek gyvenantys nuosavuose namuose turėjo pakloti“, – pastebėjo komentatorius.
Kita komentatorė jam atsakė, kad viskas yra dėl to, nes mažuose miesteliuose šildymas yra brangesnis.
„Mažuose miesteliuose šildymas brangesnis nei didmiestyje. Dabar kainos skirtingos miestui ir rajonui“, – pridėjo viena moteris.
