Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Rinkos reguliavimo šalininkai, susitelkę į karą prieš žemės ūkio bendroves, įkaitais rengiasi paimti tūkstančius žemės savininkų, o Konstitucijos principus ketina ignoruoti. Noras uždrausti parduoti žemę užsieniečiams, pasirodo, pakenktų ir ją įsigyti planuojantiems mūsų šalies piliečiams, mat siūlomuose įstatymo projektuose daug kurioziškų reikalavimų ir draudimų.
Siekia stabdyti bendrovių plėtrą
Seime skubos tvarka svarstomuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių ir Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės š Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIP-1498(2) ir XIIP-1587, vadinamuose tiesiog „saugiklių“ įstatymu, kūrėjai įtraukė tiek saugiklių, kad įsigaliojęs teisės aktas gali apskritai paralyžiuoti žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės rinką ir turėti neigiamų pasekmių tūkstančiams žemės savininkų.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ŽŪP žemės rinkos dalyviai ir ekspertai konstatavo, kad kai kurios siūlomos įstatymo nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir ES teisei, kuria privilegijuotų kastų sistemą žemės ūkyje, apriboja sektoriaus galimybes plėstis ir didinti efektyvumą, paralyžiuoja naujas investicijas ir gali turėti rimtų pasekmių Lietuvos reputacijai bei santykiams su ES.
„Saugiklių“ įstatymas, pasak ūkininkų ir teisininkų, yra nukreiptas ne tik prieš žemės ūkio bendroves, bet ir prieš šimtus tūkstančių žemės savininkų, mat jos nebūtų galima laisvai parduoti, gerokai sumažėtų galinčiųjų ją įsigyti, todėl, pasak teisininkų, ŽŪP žemės kaina kristų.
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidento ir Ginkūnų agrofirmos vadovo Arūno Grubliauskio, įstatymo kūrėjai nė neslepia, kad juo („saugiklių“ įstatymu – red. past.) siekiama sustabdyti žemės ūkio bendrovių plėtrą ir dirbtinai jas mažinti reguliuojant ar, veikiau, paralyžiuojant ŽŪP žemės rinką.
„Natūralu, kad mūsų asociacija tam priešinasi ir siūlo viską pradėti nuo balto lapo. Jei tokio turinio įstatymas bus priimtas, nukentės ne vien bendrovės, bet ir smulkūs ūkininkai bei žemės savininkai, kuriems valdžia suriša rankas niekuo nepagrįstais reikalavimais. Kitaip tariant, „saugikliais“ taikomasi iš esmės pakeisti ŽŪP žemės rinkos veikimo principus ir stabdyti žemės ūkio bendrovių, dirbančių daugiau nei 500 hektarų žemės, veiklą, – sakė LŽŪBA viceprezidentas A.Grubliauskis. – Todėl visomis priemonėmis sieksime, kad tokie įstatymai nebūtų priimti“.
Suvaržymai pardavėjams ir pirkėjams
Įstatymo kūrėjai savo siūlymus grindžia teiginiu, kad Lietuvos ŽŪP žemės rinkoje įsigalėjo kelios stambios bendrovės. Tačiau LŽŪBA viceprezidento teigimu, tai netiesa. „Juridiniai asmenys Lietuvoje valdo vos 5,2 proc. ŽŪP žemės. Visi Lietuvos juridiniai asmenys 2006 m. deklaravo valdantys ir nuomojantys 13,5 proc. ŽŪP žemės plotų, o 2013 m. – 13,6 proc. Per septynerius metus rinkos struktūra beveik nepakito, tad iš kur kyla ta grėsmė, kad bendrovės užvaldo rinką? – stebėjosi A.Grubliauskis. – Priminsiu, kad bendrovės 80 proc. žemės nuomoja iš privačių asmenų. Jei per 20 metų bendrovės pajėgė įsigyti tik tokią menką dalį žemės, tai kas leidžia teigti, jog situacija radikaliai pasikeis? Atsakau: tokių tendencijų nėra!“
Iki šių metų sausio 1 d. galiojęs ŽŪP žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha ŽŪP žemės, pratęstas ir po naujųjų metų. Nepaisant to, šiuo metu Seimui svarstyti yra pateikti du Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektai. Jais siekiama įteisinti, kad kiekvienas mirtingasis galėtų įsigyti ne daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, o ne 500 ha, kaip anksčiau, ir nustatyti, kad didesnį žemės plotą, kuris visais atvejais negalės viršyti 500 ha limito, galėtų įsigyti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys:
a) bet kuris asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), norintis įsigyti daugiau nei 10 ha ŽŪP žemės, privalės prieš tai ne mažiau kaip 3 metus vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas;
b) fizinis asmuo papildomai privalės būti registravęs ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, taip pat mokėti valstybinę kalbą, o jei tai užsienio valstybės pilietis – ne mažiau kaip 3 metus gyventi Lietuvoje;
c) juridinis asmuo papildomai privalės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą ir tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. jo metinių pajamų sudaro įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją;
d) asmuo ŽŪP žemę galės įsigyti tik tos savivaldybės, kurioje jis nuolat gyvena (turi registruotą buveinę), ar su ja besiribojančios savivaldybės teritorijoje;
e) ŽŪP žemei įsigyti reikės gauti leidimą, kurį pagal konservatorių siūlymą turėtų išduoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o pagal Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės siūlymą – savivaldybės administracijos direktoriaus iš vietinės bendruomenės atstovų sudaryta komisija;
f) ŽŪP pirkėjas privalės įsipareigoti 5 metus nuo ŽŪP žemės įsigijimo dienos jos niekam neperleisti ir ją naudoti ne mažesnio nei Vyriausybės įgaliotos institucijos numatyto minimalaus žemės ūkio produkcijos kiekio gamybai;
g) daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, akcijų perleidimo sandoris būtų prilyginamas žemės perleidimo sandoriui, t. y. akcijų įgijėjui būtų taikomi visi ŽŪP žemės pirkėjui taikytini reikalavimai, įskaitant išsilavinimą, kalbos mokėjimą ir persikėlimą gyventi į žemės buvimo vietą;
h) susijusiais bus laikomi asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitą asmenį) valdantys daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens akcijų, o susijusiais fiziniais asmenimis būtų laikomi tik vyras su žmona ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).
Stabdys jaunimo iniciatyvas
Bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius ūkininkauti ir imtis verslo pradėjo būdamas 19 metų, neturėdamas jokios patirties žemės ūkyje. Šiuo metu jo valdoma grybų auginimo bendrovė yra didžiausia tokio pobūdžio Baltijos šalyse, joje dirba per pusę tūkstančio darbuotojų, o Lietuvoje užauginta produkcija sėkmingai eksportuojama į kaimyninę Latviją, Estiją, Rusiją ir visas Skandinavijos šalis. Jei siūlomas „saugiklių“ įstatymas būtų įsigaliojęs anksčiau, K.Juščius, kaip ir daugelis kitų verslių žmonių, negalėtų imtis žemės ūkio veiklos.
Pasak K.Juščiaus, priėmus siūlomus „saugiklius“, smarkiai sumažės potencialių ŽŪP žemės pirkėjų. „Tai bus didelis smūgis žemės savininkams, kurie tikėjosi, kad žemės kaina tik didės, ypač po to, kai ją bus leista įsigyti užsieniečiams. O „saugikliai“ sukels priešingą efektą – sumažėjus potencialių pirkėjų ir konkurencijai ŽŪP žemės rinkoje, žemės kaina kris, nes tas, kas galės ją pirkti, turės visus kozirius manipuliuoti kaina. Siekdami bausti žemės ūkio bendroves, įstatymo tobulintojai nubaus ir šimtus tūkstančių žemės savininkų“, – teigė Šiaulių rajono verslininkas.
Pasak jo, dabar „rengiamas reguliavimas žengia tiek toli, kad kerta sveiko proto veikimo ribą ir dingsta kažkur už horizonto“. „Jei valdžia nori sakralizuoti žemės rinką ir paversti Lietuvą smulkių natūrinių ūkių rojumi, tegul aiškiai deklaruoja tokius ketinimus. Jei visgi sutariame, kad žemės ūkis yra ūkio sektorius, veikiantis rinkos sąlygomis, tai sutarkime ir dėl visiems vienodų žaidimo taisyklių, o prieš kurdami įstatymus, bent jau išsiaiškinkime, kas tame sektoriuje vyksta, nes šiuo metu matau mėginimą spręsti problemas, kurių nėra“, – piktinosi bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas.
Pašnekovo teigimu, iki šiol per juridinius asmenis žemę pirkusių užsieniečių skaičius rodo, kad jokios grėsmės Lietuvos žemei nėra. „Kodėl šiandien mūsų valstybininkai tyli apie tą situaciją? Jei jie praneštų žmonėms, kad tik 1 proc. užsieniečių per 20 metų pirko Lietuvos žemę ir tik tiek tenorėjo ją įsigyti, tai ir problemos dėl referendumo nebūtų, nes visi žmonės suvoktų, kad ne tai yra problema“, – tvirtino K.Juščius.
Žemės ūkio bendrovių savininkai kartu su teisininkais atkreipia dėmesį, kad bendrovių akcijų perleidimo prilyginimas žemės sandoriui pažeidžia ES laisvo kapitalo judėjimo principus. Teisininkai taip pat įspėja, kad Seime svarstomi „saugikliai“ sutrukdytų pirkti žemę ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams, ribotų iki šiol daugiau nei 500 ha įsigijusių fizinių ar juridinių asmenų veiklą. Vyriausybė prašo Seimo „saugiklių“ įstatymą svarstyti skubos tvarka, o žemės ūkio ministras tikisi, kad jis bus priimtas dar balandį.
Komentarai:
Atbaidys investuotojus
Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė
Perteklinis rinkos reguliavimas turės įtakos ne tik ŽŪP žemės rinkai, bet ir Lietuvos reputacijai tarptautiniu mastu. Pastaraisiais metais Lietuva aukštai buvo vertinama pagal visus konkurencingumo kriterijus. Jei tokie įstatymai įsigaliotų, mūsų vertinimas garantuotai suprastėtų. Tai darytų įtaką mums visiems, daug kas nesiryš investuoti tokioje šalyje, kur ribojamas verslumas ir ūkinė veikla. Panašūs žemės pardavimo „saugikliai“, kokius nori „prastumti“ įstatymo iniciatoriai, veikia tokiose šalyse kaip Bolivija, Brazilija, Ruanda, Kongo Respublika ir pan.
Europoje būtume vieninteliai
Simas Gudynas, teisininkas, LAWIN advokatas
Projektų autoriai nurodo, kad yra išsamiai išnagrinėję ŽŪP žemės nuosavybės reguliavimą užsienio valstybėse, įskaitant Lietuvos kaimynes Latviją, Estiją ir Lenkiją, taip pat tokias ilgametę žemdirbystės patirtį turinčias valstybes, kaip Vokietija ir Danija. Teigiama, kad šiose valstybėse ŽŪP žemės įsigijimas reguliuojamas kur kas griežčiau nei siūloma įtvirtinti Lietuvoje. Tokie „saugiklių“ įstatymo projektų rengėjų teiginiai kelia daug abejonių dėl jų pagrįstumo, nes nė vienoje iš minėtų valstybių, išskyrus Lenkiją, nėra ribojamas įsigyjamas ŽŪP žemės kiekis. Tačiau ir Lenkijoje šis ribojimas taikomas tik tada, kai žemė įsigyjama iš valstybės. Įsigyjant privačią žemę, jokie apribojimai Lenkijoje netaikomi. Kadangi visose minėtose valstybėse nėra apribotas leidžiamas įsigyti ŽŪP žemės kiekis, atitinkamai jose nėra jokių ribojimų susijusiems asmenims ar ŽŪP žemę turinčio juridinio asmens perleisti akcijas perleidimui. Minėtose valstybėse yra nustatyti tik kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui. Taigi, atrodo, kad mūsų įstatymų rengėjai į vieną įstatymą siekia sudėti visus „saugiklius“, kuriuos tik pavyksta sugalvoti. Be to, gan akivaizdžiai jaučiama tendencija, kad visi „saugikliai“ yra nukreipti į juridinių asmenų nuosavybę, paliekant daug erdvės apeiti ribojimus stambiems šeimos ūkiams. Toks teisinis reguliavimas ne tik būtų vienas griežčiausių Europoje, tačiau ir smarkiai sumažintų Lietuvos konkurencingumą, palyginti su kaimyninėmis šalimis.
