Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug 0,5 mlrd. eurų.
Keliamas tikslas 2030-iesiems, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia buvo rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus.
Vietoje 270 tūkst. vartotojų jų turėtų būti atjungta maždaug 60 tūkst., o atjungtiems vartotojams elektros tiekimas būtų atstatytas per 72 valandas.
Apie 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas būtų atkuriamas sutvarkius pažeistą tinklą, o likusiems 25 proc., gyvenantiems atokiose vietovėse, energija būtų užtikrinama generatoriais ir autonomiškai veikiančiomis gaminančių vartotojų sistemomis.
Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių.
Numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų – 10 kilovoltų (kV) ir 1,1 tūkst. kilometrų – 0,4 kV linijų.
Anot planą parengusios Energetikos ministerijos, ten, kur požeminis kabeliavimas nėra efektyviausias sprendimas, tinklo atsparumas bus didinamas tvarkant proskynas ir šalinant pavojingus medžius.
Plane numatyti iš viso 1,2 tūkst. kilometrų ruožų iki 2028 m. – iš jų 600 kilometrų 10 kV ir 600 kilometrų – 35 kV linijų proskynose.
Taip pat numatoma sukurti didesnį generatorių rezervą, kuris leistų užtikrinti elektros tiekimą tais atvejais, kai fizinis tinklo atstatymas užtrunka – visos šalies mastu numatomas iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų poreikis.
Prireikus jų pristatymas gyventojams būtų organizuojamas decentralizuotai, per savivaldybes ir seniūnijas, jie būtų skirti atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms.
Plane taip pat numatyti rezerviniai elektros šaltiniai vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūroje bei pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse.
Atokiose vietovėse gyvenantiems gaminantiems vartotojams numatoma prioriteto tvarka teikti 100 proc. dydžio finansavimą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams.
Planuojama, kad tokia parama pasieks apie 30 tūkst. vartotojų.
Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – suformuoti 200 papildomų brigadų, jų skaičių padidinant beveik dvigubai.
Plane taip pat numatyta įvertinti ESO valdyseną ir pasirengimą krizėms – atlikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tyrimą dėl ESO bei „Litgrid“ pasirengimo ir veiksmų audros metu, gerinti gyventojų informavimą ir klientų aptarnavimo pajėgumus.
Plano įgyvendinimo ataskaitą kas ketvirtį pavesta teikti Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC).
