Vėtros perskeltas ąžuolas pakibo ant elektros laidų

Pra­ėju­sią sa­vai­tę siau­tu­si vėt­ra iš­gąs­di­no Aly­taus ra­jo­no Dau­gų se­niū­ni­jos Pur­ve­lių kai­mo gy­ven­to­ją Pet­rą Sa­ra­fi­na­vi­čių. At­si­bu­dęs pro lan­gą jis pa­ma­tė ru­giuo­se gu­lin­čią šim­ta­me­čio ąžuo­lo vir­šū­nę. Ka­dan­gi po vėt­ros ki­birkš­čia­vo ne­to­li ąžuo­lo esan­tys elek­tros lai­dai, vy­ras pa­skam­bi­no elek­tros tie­kė­jams. Šie at­va­žia­vę elek­tros lai­dus su­tvar­kė, o ant jų pa­ki­bu­sią per­skel­to ąžuo­lo da­lį pa­li­ko ka­bo­ti, nors iš pra­džių ža­dė­jo nu­pjau­ti.

Pa­ti­kė­jo elek­tri­kų žo­džiais

Kai pra­ėju­sią sa­vai­tę vie­ną nak­tį vėt­ra siau­tė­jo su lie­tu­mi, gar­baus am­žiaus Pur­ve­lių kai­mo gy­ven­to­jas P.Sa­ra­fi­na­vi­čius lau­kė, kol siau­tu­lys lau­ke pa­si­baigs, ir ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio iš­ėjo ap­žiū­rė­ti šilt­na­mio. Pa­gal­vo­jo, gal bus nu­neš­tas vė­jo. Ta­čiau šilt­na­mis sto­vė­jo vie­to­je, dau­giau nie­ko nak­tį žmo­gus ne­pa­no­ro tik­rin­ti.

Ry­te at­si­kė­lęs pa­žvel­gė pro lan­gą ir ru­giuo­se pa­ma­tė jau dau­giau kaip šim­tą me­tų tu­rin­čio ąžuo­lo vir­šū­nę. Iš­ėjęs į kie­mą iš­vy­do per­pus vėt­ros per­skel­tą ąžuo­lą, ku­rio vie­na da­lis gu­lė­jo ru­giuo­se, ki­ta – ant ke­lio, o tre­čia – li­ku­si ka­bo­ti ant lai­dų.

Ka­dan­gi ki­birkš­čia­vo ne­to­li ąžuo­lo esan­tys elek­tros lai­dai, P.Sa­ra­fi­na­vi­čius ėmė ieš­ko­ti elek­tros tie­kė­jų pa­gal­bos.

„Iš pra­džių at­vy­kęs vy­ras iš elek­tros tin­klų sa­kė, kad ne tik su­tvar­kys lai­dus, bet ir nu­pjaus ant jų li­ku­sį ka­bo­ti ąžuo­lą, nes tik stip­res­nio vė­jo trūks­ta, ir li­kęs ąžuo­las nu­virs ant lai­dų. Ta­čiau at­vy­kę elek­tri­kai tik lai­dus su­tvar­kė, o apie ąžuo­lo pjo­vi­mą net neš­ne­kė­jo, nors tu­rė­jo ir bokš­te­lį, ir du ben­zi­ni­nius pjūk­lus. Pa­sa­kė: jū­sų ąžuo­las, jūs ir nu­si­pjau­kit", – pa­sa­ko­jo P.Sa­ra­fi­na­vi­čius.

Vy­ras aiš­ki­no iš pra­džių pa­ti­kė­jęs elek­tri­kų žo­džiais, ta­čiau šian­dien at­si­dū­ręs ak­la­vie­tė­je.

Pa­siū­ly­mas re­gist­ruo­ti iš nau­jo

P.Sa­ra­fi­na­vi­čiaus tei­gi­mu, ąžuo­lą gal ir ban­dy­tų pjau­ti sa­vo jė­go­mis, bet rei­kia lai­dus iš trans­for­ma­to­ri­nės at­jung­ti. Tai ga­li pa­da­ry­ti tik elek­tros tie­kė­jai.

Pet­ro sū­nus Al­gis Sa­ra­fi­na­vi­čius tei­ra­vo­si Dau­gų se­niū­ni­jo­je, ką da­bar da­ry­ti su per­skel­tu ąžuo­lu tė­viš­kė­je, me­dis bet ka­da ga­li nu­virs­ti ant lai­dų ir pa­lik­ti žmo­nes be elek­tros, – ne­gi rei­kia su­lauk­ti bė­dos, o ne ban­dy­ti jos iš­veng­ti. Pa­sak A.Sa­ra­fi­na­vi­čiaus, se­niū­ni­jo­je jam bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ąžuo­lą tu­ri nu­pjau­ti elek­tri­kai.

Ben­dro­vės „Les­to" Aly­taus re­gio­no Tin­klo eks­plo­a­ta­vi­mo sky­riaus va­do­vas Rai­mun­das Va­siu­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad me­džius sa­vo­je že­mė­je tu­ri nu­si­pjau­ti šei­mi­nin­kai, ta­čiau kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju sten­gia­ma­si įver­tin­ti pa­dė­tį. Jis pa­siū­lė Pur­ve­lių kai­mo gy­ven­to­jui te­le­fo­nu 1802 iš nau­jo re­gist­ruo­ti elek­tros tin­klams iš­ki­lu­sį pa­vo­jų ir dar kar­tą bus aiš­ki­na­ma­si.

Keis­ta, kad elek­tros tie­kė­jai iš kar­to ne­įver­ti­no pa­dė­ties ir žmo­gų iki šios die­nos pa­li­ko gy­ven­ti bai­mė­je, ka­da vėt­ros per­skel­tas ąžuo­las nu­virs ant elek­tros lai­dų.

Alma Mosteikatė