atrodo tarsi mzochistu krastas, dalyvaujantis "sejimo varzybose". nemanau, kad taip yra.

darbo santykiu libealizavimo nesieciau su bedarbystes "paleidimu". o kodel negali buti priesingai. padaro lankstesnes salygas, kad galetu ne visiskai uzdaryti imone, bet darba lanksciau paskirstyti, kad issaugoti darbo vieta su sumazejusiu kruviu, bet vis tk su darbo vieta!

:(

Gediminai, kaip bebutu keista, bet si karta su tavo nuomone sutinkame. Bedarbius Lietuvoje seja butent musu vyriausybes klaidos. Sita viriausybe vietok to kad dirbtu, kelia panika, virkauja kokia prasta ekonomine situacija paliko praeita valdzia ir ziuri kaip is tos blogos situacijos pasipelnyti.
Apie populizma ir kitas smulkias jos nuodemes neverta net ir kalbeti. Gyvenimas blogeja ne dienom, o valandom nes musu vyriausybe nesugeba net pristabdyti salie ekonomikos nuosmukio.

Verslas niekuomet bedarbių nesėja.Gal žinai suinteresuota darbdavį kuris esant palankiom salygom dirbti mažintų gamybą?
Geriau pašnekam apie tikras priežastis.Kas turėtų skatinti verslą.Ar žmogus likes be lėšų pragyvenimui bėgs pirkti naujo kosliumo,ar eis pasėdėti į kavinukę?
Kokios priemonės skatina verslą?Nekalbu apie monopolijas.Jos pasiima viska kas reikia.Randa priemonių.
Kolega rašė paraiška paramai:-).40000 juokingi pinigai verslui,bet tokių pinigų negausi.Per smulkūs.Dadėti mažiausiai nulį reikėtų, tada galbūt gautum.O ka su jais veikti ,kai dar tiek reikia savų įdeti?Imti banko paskola?Zemdirbiai prisiėmė .Dabar verkia.
Naujas stakles pirkti?Našesnes?Ką gaminti kai perkamumas su kiekviena diena smunka?Gal duosi pavyzdžių, kas dabar plečiasi.Antstoliai netikamas pavyzdys.Mano nuomone smulkus verslas turetu buti ekonomikos variklis ,nesudarbinsi visos lietuvos į maksima ar rubikona.Kokios realios veikiančios programos paruoštos smulkiam verslui skatinti?Kodėl del to neverkė Brazauskas, kaip kad dėl valdovų rūmų.Bent dalį iššvaistytu vekso pinigų butų skirta verslui ,o ne pseudopornoskulptūroms ,nezinau kaip kitaip pavadint ,Vilnius labiau pasipuoštų.Kaip manai 65% mokesčių indvidualiai įmonei didina ar mažina bedarbių skaičių?
Apie krize nešnekam,kaip matai ir be jos problemų virš galvos.

Tamystos darbdaviai mažiausiai mokesčiais išlaiko valstybę. Jie savo pinigines praveria partijų finansavimui, rinkimų metu, kad vėliau gautų milijoninius pelnus arba kad būtų priimti jiems palankūs įstatymai.

Labai paprastas siūlymas- riboti liberalizmą. Daug dėmėsio skirti įmonių kontrolei. Sugriežtinti Darbo kodekso normas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva. Jokių nuolaidžiavimų įmonėms.

Labai gerai, kad apie tai pradėjo rašyti, tik dėja tai tęsiasi dar labai seniai. Kai dar krizės nebuvo, o darbuotojų buvo labai mažai, tas pats darėsi- vienas ari už tris, o gauni duok Dievė kad už vieną, jeigu dar nenukarpys nuo atlyginimo. O dabar tai iš viso įsivaizduju, kas darosi visokiuose AKROPOLIOSE, ERMITAZUOSE ir MAXIMOSE. Jeigu anksčia žmones išnaudoti trugdė didelis kiekis darbo vietų, ir teko įsiklausyti dėl to į darbuotojų reikalavimus, tai dabar iš viso darbuotojas laikomas už kirminus, su kuriais galima nesiskaityt iš viso, kur jie dėsis...
Dėl viso to kaltas liberalizmas, ir minimali įmonių kontrolė (o jeigu dar prie to pridėti kyšius, tai iš viso jokios kontrolės galima sakyti nėra). Žinoma, mūsų valstybei tai vienodai rodo, ir apie tai niekas net nešneka, kur čia šnekėsi- daugiau tada pinigėlių nuo MAXIMOS negausi.

Seniai aisku, kad musu valdzia tarnauja tiems, is ko gauna kysius. Toliau ner net ko pletoti temos. Lietuvoj paprastas zmogus visada liks muziku.

Bedarbius sėja ne verslas, o prosocialistinės įvairiausių šalių vyriausybės. Populistiškai-protekcionistinės tokių vyriausybių politikos dėka ir susidaro „etatinis“ bedarbių sluoksnis, kurio interesais ir masių nuotaikomis manipuliuodami politikieriai daro savo „verslą“. Savaime aišku, „atpirkimo ožiu“ visada tampa darbdaviai, privatūs, žinoma. Jų balsų suma rinkimuose nepalyginti mažesnė nei dirbančiųjų. Štai čia šuva ir pakastas. Tik paramos rinkimų kampanijai tenka kreiptis į tuos blogiečius verslininkus, o ne į kiaurakišenius proletarus. Todėl politikieriai taip dažnai ir patenka į keblias situacijas.
A. Sysas - seniai žinomas „ekspertas“ ekonomikos ir darbo santykių reguliavimo srityje. Nelankstūs darbo įstatymai, gausybė reguliavimo ir kontrolės institucijų yra tokių „specialistų“ veiklos pasekmė. Jų daug buvo ir yra visose vyriausybėse.