„Įmonės dažniausiai mato tik galutinę sąskaitą už elektrą, tačiau ji neatskleidžia, kur ir kada energijos sunaudojama daugiausia. Kai vartojimas matomas detaliai, paaiškėja, kad nemaža dalis energijos sunaudojama tada, kai sistemos tiesiog veikia iš įpročio, nors gamyba ar kiti darbiniai procesai nevyksta“, – sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė–Orvydė.
Didelės sąnaudos po darbo valandų
Vienas aiškiausių signalų, kad elektros energija gali būti naudojama neefektyviai, yra neįprastai aukštas vartojimas tuo metu, kai pagrindinė veikla jau nevyksta.
„Dalį sąnaudų sukuria ne pagrindiniai procesai, o foninis vartojimas. Tai gali būti naktimis veikiančios vėdinimo ar vėsinimo sistemos, budėjimo režimu palikta technika, pavyzdžiui, apsauginės kameros, apšvietimas mažai naudojamose zonose ar ilgiau nei reikia dirbanti įranga. Atskirai tokios sąnaudos gali atrodyti nedidelės, tačiau ilgainiui jos reikšmingai prisideda prie bendro energijos poreikio“, – teigia A. Židickytė–Orvydė.
Turint išmanųjį skaitiklį, elektros vartojimą galima stebėti 15 minučių tikslumu, o duomenys ESO savitarnoje pateikiami jau kitą dieną. Tokiu būdu tampa daug lengviau pastebėti dėsningumus, kurių mėnesio sąskaitos neparodo.
Didžiausi elektros vartotojai skiriasi, tačiau tendencijos panašios
Didžiausi elektros vartotojai priklauso nuo veiklos pobūdžio. Administraciniuose ir komerciniuose pastatuose tai dažniausiai būna apšvietimas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos bei IT infrastruktūra. Gamybos įmonėse daugiausia energijos paprastai sunaudoja technologinė įranga, varikliai, kompresoriai ir aušinimo sistemos.
Specialistų teigimu, būtent šių sistemų veikimą verta peržiūrėti pirmiausia, nes greičiausią rezultatą dažnai duoda apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo nustatymų koregavimas bei nereikalingai veikiančios įrangos darbo laiko trumpinimas.
Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį ne tik į šviestuvų efektyvumą, bet ir į valdymą: ar visos zonos turi būti apšviečiamos vienodai, ar nėra perteklinio apšvietimo patalpose, kur niekas nedirba. Panašiai verta įvertinti ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemas – ar jų veikimo režimai iš tiesų atitinka realų patalpų naudojimą.
Prieš keičiant įrangą verta peržiūrėti įpročius
Detalūs vartojimo duomenys dažnai leidžia atsakyti į klausimą, kurį verslai užduoda pirmiausia – ar problema slypi pačioje įrangoje, ar jos naudojime.
„Dažnai manoma, kad energijos vartojimo efektyvumas prasideda nuo naujos įrangos, tačiau pirmiausia verta suprasti, kaip energija vartojama šiandien. Tik tuomet tampa aišku, kur galima sutaupyti pakeitus kasdienius darbo įpročius, o kur reiktų svarstyti apie naują efektyvesnę įrangą“, – sako A. Židickytė–Orvydė.
Pasak jo, kuo anksčiau įmonė pastebi neefektyvų energijos vartojimą, tuo didesnė tikimybė sumažinti sąnaudas dar prieš imantis brangių modernizavimo projektų.
Straipsnį parengė: UAB, Ignitis.
