Į tokią situaciją pakliuvo kaunietis Pijus (vardas pakeistas), kuris darbdaviui ryte pranešė, kad serga ir dirbti negalės.
Vis tik darbdavys ėmė grasinti teismais, esą dėl darbuotojo neatvykimo patyrė daug nuostolių ir darbuotojas jam turės viską atlyginti.
„Jis man paskambino ir pasakė, kad nežino ir kaip algą reikės man išmokėti, nes bus patirti nuostoliai, jei neatvyksiu į darbą. Dar minėjo, kad turėjau anksčiau pranešti, t. y. iš vakaro. Tada jis nebūtų planavęs man darbų šiandienai.
Bet kaip reikia planuoti susirgimą? Protu nesuvokiama. Per 4 mėn. pirmą kartą susirgau. Patyriau šoką – per gyvenimą dar neteko patirti kažko panašaus darbe. Kaip elgtis?“ – teiravosi Pijus.
Darbdavys viską turi išspręsti pats
Vadovaujančio kontoros „Verum“ partnerio ir advokato Mindaugo Šimkūno įsitikinimu, šioje situacijoje darbdavio gąsdinimai yra blefas.
„Žinoma, kad labai smulkus verslas jautriai reaguoja į panašius nutikimus. Yra maža užkandinė, joje dirba vienas darbuotojas ir jis suserga. Tokiais atvejais kas belieka – pats įmonininkas stoja prie puodų, už prekystalio ir dirba.
O šiuo atveju vietoje to, kad imtųsi priemonių galimiems nuostoliams sumažinti ar jų išvengti, savininkas ar darbdavys grasina darbuotojui teismais“, – pastebi advokatas.
Anot jo, gali būti, kad darbdavys patyrė kažkokių nuostolių, pvz., tą dieną negavo jokių pajamų, nes nebuvo, kam dirbti.
Tačiau M. Šimkūnas pabrėžė, kad darbuotojas nėra kažkoks darbdavio rangovas, kuris priima atsakomybę už žalą bet kokiais atvejais.
Taigi darbuotojui negali būti perkeliama atsakomybė dėl darbdavio patirtos žalos – darbuotojo liga patenka į darbdavio finansinės rizikos apimtį:
„Tačiau matyti, kad visas rizikas turintis prisiimti darbdavys ieško kitų kaltininkų.“
Kada už nuostolius atsako darbuotojas?
Tą sakė ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Jos teigimu, įmonės vidinius procesus ir pavaldžių darbuotojų darbą organizuoja darbdavys, o kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.
„Taigi darbdavys turėtų iš anksto pasiruošti galimoms rizikoms. Pvz., pasamdyti daugiau darbuotojų, organizuoti sergančio darbuotojo pavadavimą, terminuotai priimti naują darbuotoją ir pan.
Visi nuostoliai, atsiradę dėl darbo arba įmonės veiklos netinkamo organizavimo, tenka darbdaviui ir susirgęs darbuotojas nėra už tai atsakingas“, – dėstė VDI atstovai.
Jų aiškinimu, kad darbdavys galėtų reikalauti žalos atlyginimo, viena iš būtinųjų sąlygų yra darbuotojo kaltė. O liga ir pateisinamas neatvykimas į darbą negali būti vertinama kaip kaltė.
„Panašioje situacijoje darbuotojui tektų atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, jeigu darbuotojas tyčia pažeidinėtų darbo pareigas, neatvyktų į darbą be pateisinamos priežasties, būdamas darbe nevykdytų darbo funkcijų, sąmoningai siektų padaryti darbdaviui žalos.
Net realiai padariusiam darbdaviui žalą darbuotojui, gaunančiam minimalią mėnesinę algą, po darbdavio „išskaitymo“ turėtų likti 80 proc. jo gaunamos minimalios algos“, – pridūrė M. Šimkūnas.
Darbuotojas turi teisę ignoruoti darbdavį
VDI pažymėjo, kad minimoje situacijoje darbdavys taip pat negali atsisakyti darbuotojui išmokėti algos. Ji turi būti sumokėta darbo sutartyje ar kituose teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka.
„Jeigu darbdavys neišmoka darbuotojui darbo užmokesčio ar jo dalies (pvz., motyvuodamas, kad dėl darbuotojo neatvykimo į darbą jis patyrė nuostolių), darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti nesumokėtą darbo užmokestį bei reikalauti delspinigių“, – nurodė inspekcijos atstovai.
Jie primena, kad, darbuotojui susirgus, gydytojas jam išduoda laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį elektroninį pažymėjimą, kuris pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą.
Tuo metu, kai darbuotojui išduotas šis pažymėjimas, jis negali eiti į darbą, vykdyti savo darbo funkcijų ir neprivalo reaguoti į darbdavio prašymus ar nurodymus.
Pasak VDI, jeigu darbdavys reikalauja vykdyti darbo funkcijas laikinojo nedarbingumo metu, darbuotojas turi atsisakyti tai daryti, ligos metu gali nereaguoti į darbdavio skambučius ir žinutes.
„Darbo kodeksas ar kiti įstatymai neįpareigoja darbuotojo iš anksto pranešti apie išduotą laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, taip pat apie laikinojo nedarbingumo trukmę.
Visgi darbo sutarties šalys turi pareigą viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, taip pat veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Todėl darbuotojas, jeigu tai įmanoma, turėtų informuoti darbdavį apie numatomą laikinąjį nedarbingumą bei jo trukmę“, – dėstė inspekcijos atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!