Visa tai gerai ir teisinga. Tačiau esmė, mano požiūriu yra visai ne tame. Reikia žiūrėti plačiau. Visa dabartinė mūsų civilizacija yra nusukusi visai ne tuo keliu. Gamyba dėl gamybos, besaikis vartojimas, pilnos pakampės niekam nereikalingų, reklamos įpirštų daiktų, tuštybės tenkinimas, norint pasirodyti turtingesniu prieš kaimyną - štai kur blogio šaknys. Juk iš esmės, blaiviai pagalvojus, žmogui ne taip jau daug ir reikia gyvenime. Kad nelytų ant galvos, kad nevaikščiotų nuogas ir pastiręs bei būtų sotus. Ar tikrai reikalingi briliantai? O juk kiek resursų tam iššvaistyta. Ar tikrai reikalinga pirkti kokio išreklamuoto puskvailio, laikančio save dailininku, tepliones už dešimtis ir šimtus milijonų? Ar būtina kad ir formulė-1 automobilių pramonė? Ar reikalingas būstas su 100 kambarių? Pilna tokių pavyzdžių.

dar del letejimo Lietuvoje. Taip visos kitos priezastys yra labai svarbios, bet dar 2005 m. (!) ex-ante BPD lesu poveikio vertinimo ataskaitos priede buvo pateiktos tokios prognozuojamo BVP augimo (be 2007-2013 m. lesu isisavinimo) reiksmes 2007-2013 m. laikotarpio (buvo dar ir iki 2013 m.) reiksmes:

2007 - 5.9%
2008 - 5%
2009 -3.1%
2010-3.1%
2011-3.7%
2012-4.3%
2013-4.9%.

Svarbu ne tai, kiek pataikyta absoliutine israiska, bet kad 2009-2010 m. duobe prognozuota ir taip, be visokiu finansiniu kriziu.

Remiantis tuo paciu modeliu, dar tuomet planuotas ES paramos isisavinimas galetu kilstelti ukio augimo tempus apie 1.7 proc. punkto. Tai ir priezastis, kodel taip noriu ibrukti minti apie isisavinimo paleidimo paspartinima.
O 2007-2013 m.

Na, prognozes lieka prognozemis (kaip ir ekspertines izvalgos ar netradiciniai pasiulymai), bet atrodo, kad kartais jas butu verta vertinti atidziau, o ne tik deti i stalciu.

citata: "Bet kai investicijos ima lėtėti, smagratis ima suktis priešinga kryptimi".
Gal autoriui, prieš kreipiantis pavyzdžio į techniką, reikėtų pasidomėti smagračio veikimo principu. Smagratis mažina svyravimus, kartais visiškai juos sunaikina.

Ekonominės audros tik įsibėgėja, tad dėlioti kortas kad ir kitam pavasariui yra nerimta. Lietuva dar turi laiko gerai išsinagrinėti, kokios yra iš tikrųjų krizės varomosios jėgos (jos gal labai mažai susijusios su TVF griežtos "disciplinos" modeliais) ir išbandytos priemonės (pvz., milijonų mėtymas bankams nelabai juos skatina dirbti savo darbą - skolinti). Taip, Lietuvoje bliūkšta nekilnojamo turto ir kreditų burbulai, kaip tai prasiveržė Amerikoje. Lietuviai į JAV blogas paskolas gal ir "neinvestavo" žymiai, bet globalus finansinis klimatas "atšalo" mums pačiu laiku. Jeigu Lietuvos blogų paskolų apimtis "atsilikusiai" mažesnė, padėtis ir nebus blogiausia Europoj. Ar nereikėtų pasirūpinti vartotojų galios išlaikymą (nesvajojant daug apie skatinimą)?