Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti. Tai tiesiog apgailėtina“, – sakė Jungtinių Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas.
Taip praėjusių metų balandžio mėnesį Jungtinių Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas peikė europiečius ir gyrėsi, kokiais naujais mokesčiais apkraus Europos Sąjungą.
Tiesa, pirmasis bandymas apkrauti tarifais europietišką produkciją baigėsi nesėkme, nes Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį D. Trumpo mokesčių.
Vėliau Jungtinių Valstijų prezidentas įvedė mažesnius laikinus tarifus, kurie galiojo 150 dienų. Pasibaigus šiam terminui D. Trumpas mokesčius įvedė vėl.
„Europos Sąjungai tai visiškai nekeičia, tame tarpe ir Lietuvai, nes iki šiol mes turėjome 10 proc. tarifą, kurie lietė praktiškai visas Europos valstybes, tame tarpe ir Europos Sąjungą. O šią naktį pasiūlytų tarifų dydis jis niekaip nesikeičia“, – aiškino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Pasisekė, ne visoms valstybėms. Dalis valstybių, pavyzdžiui, Kinija, Japonija ar Norvegija sulaukė didesnio 12,5 proc. tarifo. Jungtinės Valstijos sugalvojo formalią priežastį, kodėl taikomi didesni mokesčiai, esą tose valstybėse yra legali produkcija pagaminta naudojant priverstinį darbą.
„Čia tiesiog žaidimas teisinių žaidimų, bandoma pritaikyti tokią sąvoką, kuriai būtų sunku prieštarauti. D. Trumpas bando išlaikyti vieną iš vėzdų, kurį buvo įnikęs naudoti, bando nišas, kad tą vėzdą dar turėtų ir galėtų juo grūmoti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Amerikos naftos pramonė maudosi milijardiniuose pelnuose
Kitas D. Trumpo vėzdas, kuriuo jis mosuoja Irane, neša milžinišką pelną Amerikos naftos pramonei, kuri dėl padidėjusio naftos perdirbimo pelningumo ir brangios naftos šiuo metu sparčiai pelnosi.
„Prieš tai buvę naftos šokai, iš esmės mes sėdėjome vienoje valtyje ir paskatos buvo suderintos. Jungtinės Valstijos ir Europa buvo suinteresuotos mažesne kaina ir sklandžiu transportavimu naftos produktų, gamtinių dujų.
Dabar Jungtinės Valstijos pačios pasigamina naftos daugiau nei suvartoja. <...> Amerika labai stipriai didina rinkos dalį, vien dėl patikimumo, dabar masinis susidomėjimas, sutarčių sudarymas, vien dėl to neapibrėžtumo“, – pasakojo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Brent rūšies naftos barelio kaina dėl neramumų Hormūzo sąsiauryje padidėjo maždaug 12 dolerių ir nusistovėjo ties 100 dolerių riba. Tokia kaina Jungtinės Valstijų naftos pramonei naudinga.
„Vartotojai jaučia, vartotojai pyksta, artėja rinkimai. Tai gali pastūmėti Trumpą kažkokių imtis priemonių laikinų situacija deeskaluoti, suvaldyti, bet ilguoju laikotarpiu Jungtinės Valstijos nebėra suinteresuotos maža naftos ir gamtinių dujų kaina“, – minėjo Ž. Mauricas.
„Besitęsianti eskalacija artimuosiuose rytuose. 11 naktį apsikeičiama smūgiais, neatrodo, kad greitu metu grįšime prie paliaubų. Bijoma papildomos eskalacijos, tai irgi suteikia postūmį naftos kainoms didėti. Plius atsirado naujas veiksnys, kuris ilgai buvo įvardijimas kaip rizikos faktorius yra hučių atakos raudonojoje jūroje“, – pridūrė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus
Didžiausia grėsmė lietuviams – brangstančios būsto paskolos
Ekonomistai šiuo metu ne bado pirštais į mažai besikeičiančius akcijų indeksus, o į bazines palūkanų normas. Jei konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų toliau tęsis, gali kilti bazinės palūkanų normos.
„Labiau reikia stebėti, kas vyks su palūkanų normomis ir obligacijomis. Nuosekliai didėja valstybių skolinimosi kaina, tikintis vis didesnės infliacijos. Vakar matėme ECB susirinkimą, nebuvo padidintos palūkanos, bet tikimybė, kad tai bus padaryta rugsėjį auga“, – sakė V. Šimkus.
Didesnės palūkanos reiškia didesnes įmokas už būsto paskolas. Jei karas Irane užsitęs ilgai ir naftos bei jos produktų judėjimas liks paralyžiuotas, Europos centrinis bankas gali šiemet didinti palūkanas ne vieną, o du kartus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
