Per kelerius pastaruosius metus trijų Baltijos šalių gyventojų susidomėjimas dyzeliniais automobiliais sumažėjo, o hibridinių mašinų paklausa padidėjo, pareiškė „Toyota Baltic“, oficiali „Toyota“ ir „Lexus“ importuotoja Baltijos šalyse. Pernai įmonė hibridinių automobilių Baltijos šalyse pirmą kartą pardavė daugiau negu dyzelinių.
Pasak „Toyota Baltic“ vadovo Osvaldo Valentinio, didėjantis hibridinių automobilių populiarumas paskatino nebesiūlyti dyzelinių automobilių.
„Turėti hibridinį automobilį yra patogu. Žmonės vis dažniau renkasi ne įprastus, o hibridinius modelius, nes juos paprasta išlaikyti, jie yra patikimi ir tylūs. „Toyota“ hibridinių automobilių nereikia krauti iš elektros tinklo, juose įrengta automatinė pavarų dėžė ir jiems būdingos mažos išlaikymo sąnaudos bei didelė likutinė vertė“, – pareiškė O. Valentini.
Anot jo, pirkėjų susidomėjimas dyzeliniais automobiliais kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2011 metais tik 3 proc. visų „Toyota“ Baltijos šalyse parduotų automobilių buvo hibridiniai, 39 proc. – dyzeliniai, o 58 proc. – benzininiai. Tuo tarpu 2017 metais hibridinių automobilių dalis sudarė jau 27 proc., dyzelinių – 20 proc., o benzininių – 53 procentus.
Nuo 2018 metų „Toyota“ siūlo tik benzinines ir hibridines „Yaris“, „Auris“, „Auris Touring Sports“, C-HR, „Avensis“ ir RAV4 modelių versijas. O „Prius“, „Prius+“ ir „Prius Plug-in“ modeliai yra tik hibridiniai.
„Toyota“ hibridinius automobilius visame pasaulyje jau pasirinko daugiau kaip 11 mln. pirkėjų. Kuo daugiau žmonių teikia pirmenybę hibridiniams automobiliams, tuo labiau mažėja automobilių išmetamųjų teršalų kiekis ir tuo garsiau mes galime kalbėti apie mąstysenos pokytį“, – pareiškė O. Valentini.
„Toyota“ jau ne pirmus metus mažina dyzelinių transporto priemonių asortimentą Europoje. Hibridiniai automobiliai jau sudaro daugiau kaip 40 proc. Japonijos gamintojos visoje Europoje parduodamų automobilių, tuo tarpu dyzelinių automobilių dalis yra sumažėjusi iki 10 procentų.
