„Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje. Estija pakilo vienu laipteliu ir yra 33-oje pozicijoje, o latviai, taip pat pasistiebę viena pozicija, yra 39-ti. Lenkija irgi pakilo per vieną laiptelį iki 22-os vietos, Rusija smuko 14 pozicijų iki 26-osios. Ukraina smuktelėjo žemyn viena pozicija iki 42-osios vietos.
Aukščiausioje sąrašo vietoje, kaip ir pernai, yra Pietų Korėja. Be jos, dešimtuke yra Švedija, Vokietija, Šveicarija, Suomija, Singapūras, Japonija, Danija, JAV ir Izraelis.
Sudarant reitingą, šalys vertinamos pagal išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai bei aukštųjų technologijų kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama biržose, koncentraciją. Tyrime dalyvavo daugiau nei 200 šalių, tačiau į galutinę ataskaitą nepateko šalys, nepateikusios duomenų bent šešioms iš septynių kategorijų.
Lietuva pagal integruotą augimą ir plėtrą – pirma tarp besivystančių valstybių
Lietuva pagal integruotą ekonomikos augimą pirmauja tarp besivystančių pasaulio valstybių, teigia Pasaulio ekonomikos forumas, pirmą kartą paskelbęs Integruoto augimo ir plėtros ataskaitą.
Joje apžvelgiamos 29 pažengusios ekonomikos, kurioms iš artimiausių Lietuvos kaimynių priskiriama Estija, Suomija bei Švedija, ir 78 besivystančios ekonomikos, kurių grupei priklauso Latvija, Lenkija ir Rusija.
Pažengusių šalių sąraše iš Lietuvos kaimynių aukščiausia - 6-ta vieta atiteko Švedijai, o Suomija ir Estija yra atitinkamai 11 ir 22 pozicijose. Besivystančių šalių sąraše Lenkija yra 4-oje, Latvija - 7-oje, o Rusija - 13 vietoje.
Tarp pažengusių ekonomikų geriausiai yra vertinamos Norvegija, Liuksemburgas ir Šveicarija, besivystančių ekonomikų sąraše antra ir trečia vietos atiteko Azerbaidžanui ir Vengrijai.
Pasaulio ekonomikos forumo teigimu, pirmą kartą skelbiamas Integruoto augimo ir plėtros indeksas leidžia geriau nei bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis įvertinti šalies ekonomikos pažangą ir kaip ją galima paversti labiau socialiai įtraukiančia, nesumažinant paskatų dirbti, taupyti bei investuoti.
Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti
Bendrame Inovatyviausių pasaulio ekonomikų indekse Lietuva vienu punktu aplenkė Estiją ir 7 punktais – Latviją. Lietuva pirmauja pagal pramonės sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės (proc. nuo BVP) rodiklį bei aukštojo mokslo efektyvumą. Deja, vis dar atsiliekame nuo Estijos mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros intensyvumo (išlaidos, proc. nuo BVP) srityje, produktyvumo ir tyrėjų koncentracijos rodikliais. Latvija mus lenkia patentų išdavimo srityje.
„Nors Lietuvai šiame indekse pavyko išlaikyti tą pačią poziciją kaip ir pernai, tačiau tiek Latvija, tiek Estija pakilo, o Lietuvos augimas buvo sustojęs. Kai pasaulyje konkurencija dėl geriausių talentų tik didėja, negalime sau leisti prabangos stovėti vietoje. Kaip maža, atvira ir gamtinių išteklių neturinti ekonomika Lietuva turi priimti drąsius sprendimus, dar daugiau nei kiti investuoti į mokslą ir inovacijas. Tai ypač teigiamai atsilieptų Lietuvos ūkio konkurencingumui ir darytų ženklią įtaką tvarios valstybės plėtrai“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
„LPK valdžioms institucijoms nuolat primena, kad siekiant užtikrinti inovacijų ir technologijų plėtrą, būtina įveiklinti integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius, skiriant jiems finansavimą proporcingai teikiamų užsakomųjų darbų ir tarptautinių projektų apimtims. Tai leistų verslui „atsinešti“ lėšas slėniui. Lietuva turi visas galimybes kurti ir plėtoti technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų paslaugas“, – prideda LPK prezidentas.
Lietuvoje inovacinę veiklą vykdo maždaug kas trečia šalies bendrovė: daugiausiai inovacinei veiklai skiria apdirbamosios pramonės įmonės, tačiau atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų išlieka, nes mokslo ir verslo bendradarbiavimas vis dar nėra pakankamai glaudus.
Statistikos departamento duomenimis, pernai privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje sudarė tik 0,24 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 1,29 proc. BVP.
„Verslas pasigenda paskatų sistemos, motyvuojančios ūkio subjektus deklaruoti jų vykdomas investicijas į MTEP plėtrą, todėl svarbu skatinti inovacijų paklausą, plėtojant ikiprekybinius ir inovatyvius pirkimus. Jei norime proveržio inovacijų srityje, būtina įgyvendinti sisteminę mokslo ir inovacijų viešojo valdymo struktūrų peržiūrą, įtvirtinant atsakomybę už prioritetų įgyvendinimą, bendradarbiavimo kultūrą, skaidrų ir veiksmingą dalinininkų įtraukimą į mokslo ir inovacijų politikos procesus“, – sako R. Dargis.
Jo siūlymu, būtina teikti paramą tyrimus vykdančioms įmonėms, siekiančioms įsijungti į tarptautinius technologinius tinklus ir užmegzti ryšius su pirmaujančiais užsienio centrais bei įmonėmis, bei pakeisti MTEP bei inovacijų finansavimo metodiką, jei norima, kad mokslas dirbtų ne tik sau, bet ir verslui.
