Viena iš dviejų didžiausių salyklo gamintojų Lietuvoje – įmonė „Maltosa“, gavusi daugiau nei 4 mln. litų paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įsigijo naują gamybos įrangą. Tai nebe pirmas kartas, kai Europos Sąjungos parama padeda šiai įmonei pasiekti naujas gamybos aukštumas.
Nuo bankroto iki rekordo
Įspūdinga sėkmės istorija, prasidėjusi sename Švenčionėlių pašarų fabrike, šiandien žybčioja rekordais. Vos pradėjusi gaminti karamelinį salyklą įmonė per mažiau nei mėnesį užkariavo Lietuvos salyklo rinką ir patraukė į naujus kraštus. Šiandien karamelės skonis iš Lietuvos pažįstamas ir ES šalyse, Skandinavijoje, ir kaimynėse iš Rytų. Įmonė pagamina apie 35 tūkst. tonų įvairių salyklų per metus, didesnę jo dalį parduoda užsienyje, mažiau nei 30 proc. lieka Lietuvoje – mūsų šalies aludariams to visiškai pakanka. „Štai pavyzdžiui, Baltarusijoje aludarius karameliniu salyklu aprūpiname beveik visus – iš kitur gauna tik viena bendrovė“, – pasakoja „Maltosa“ direktorius Valerijonas Kožemiako.
O viskas prasidėjo nuo įmonės „Švenčionėlių grūdai“ tamsiausių laikų. 2000-ųjų pradžioje ant bankroto ribos pakibusi įmonė bandė gaminti pašarą iš paskutiniųjų, tačiau nunykus anksčiau gyvybingam žuvininkystės verslui, kombinuoto grūdų pašaro paklausa krito. „Atsimenu laikus, kai net grūdų nebebuvo pirkti iš ko“, – atsimena tuomet prie įmonės vairo atsistojęs V. Kožemiako. Įmonė, kurios istorija prasidėjo dar 1945 m., galėjo žlugti.
Atėjus privatiems investuotojams, atsirado įmonė „Maltosa“. Iš pradžių buvo nutarta keisti veiklos pobūdį – gaminti salyklą.
„Švenčionėlių grūdai“ buvo iš esmės pertvarkyti į salyklo gamyklą. V. Kožemiako atsimena, kad pertvarkymo darbas buvo itin sunkus. Vis dėlto, pasitelkus SAPARD paramą, įmonė buvo modernizuota, padidintos talpos, našumas. Pagaliau – pradėtas gaminti ir salyklas. Modernizavimo darbai buvo baigti 2005 m.
Beveik iš vieno kompiuterio
Paramą pagal KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ įmonė investavo vien į gamybos įrenginių atnaujinimą, įsigijo ir tai, ko dar trūko gamybos procesui. 2008 m. buvo pastatytas karamelinio salyklo gamybos cechas, po metų – pradėta kvietinio ir ruginio salyklo gamyba.
Visas atnaujintos gamyklos valdymas vykdomas iš trijų kompiuterių. Kaip juokaudamas sako V. Kožemiako –„beveik iš vieno“. Jei palygintumėme dabartinės įmonės ir „Švenčionėlių grūdų“ rodiklius, paaiškėtų, kad dabar įmonė uždirba beveik 4 kartus daugiau. Per metus įmonė superka apie 40 tonų grūdų. „Be to, esame imlūs energijai – sunaudojame 45 proc. tiek, kiek visi Švenčionėliai.
„Išgeriame“ ir daug vandens. Gamyba tikrai nėra pigi, ypatingai karamelinio salyklo, ir investicijos į jo gamyba bene didžiausios. Tik Europos Sąjungos parama leido tas investicijas padaryti ir neturėti siaubingų kreditų“, – pasakoja V. Kožemiako apie „Maltosa“ apsukas bei priduria, kad teritorija beveik neišsiplėtė. Gamyklos plotas toks pat kaip ir anksčiau. Modernizuotoje gamykloje dirba tik 15 žmonių. Beje, su vandeniu – irgi istorijos. V. Kožemiako pastebi, kad „Maltosa“ savotiškai pasitarnavo visam miestui, kai buvo greitai įrengti vandens valymo įrenginiai – to Švenčionėliams reikėjo pašonėje įsigijus tokį energingą kaimyną kaip „Maltosa“.
Dalyvaujantys priemonėje „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ įsipareigoja:
• įgyvendinti projektą kaip nurodyta verslo plane;
• tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus;
• apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo (reikalavimas taikomas esant draudimo paslaugų prieinamumui;
• viešinti gautą paramą;
• nekeisti, be NMA sutikimo, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) praneša, kad nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. skelbiamas naujas paraiškų rinkimo etapas pagal priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį: „Perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas“.
Užsakymo nr. 4029.
