Darbuotojai Lietuvoje laukia oficialių nedarbo dienų, ypač, kai jos prailgina savaitgalį. Tačiau ne visi žino, kad oficialiai poilsis turi prasidėti dar prieš išeiginę.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad dieną prieš šventę turi būti dirbama valanda trumpiau.
„Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų. Taip pat nepamirškime, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis yra būtinas visais atvejais“, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kam leidžiama dirbti valanda trumpiau?
VDI pažymi, kad valanda sutrumpintas darbas galioja visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo režimo (visa ar ne visa diena, suminė darbo laiko apskaita, budėjimas).
„Darbo dienos trumpinimas yra darbuotojo teisė, kurios negali paneigti nei darbdavys, nei darbo pobūdis. Jei trumpinti laiką nėra galimybės, ši valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas“, – akcentavo Š. Orlavičius.
Visgi pasitaiko ir išimčių. Taisyklė negalioja tiems darbuotojams, kurių darbo diena ir taip yra sutrumpinta pagal specialius teisės aktus dėl darbo pobūdžio.
Tokia praktika dažnai taikoma medikų, mokytojų, dėstytojų, vaistininkų ir pan. darbuose.
Svarbu nepamiršti, kad kai šventės išvakarėse yra sutrumpinamas darbo laikas, darbdavys vis tiek privalo užfiksuoti faktiškai dirbtą laiką. Be to, už tokią darbo dieną vis tiek mokama kaip už visą darbo laiką, nustatytą darbo sutartyje.
Tiesa, neretai pasitaiko atvejų, kai tas pats darbuotojas eina kelias skirtingas pareigas pas tą patį darbdavį. Tokiais atvejais trumpesnė darbo diena yra taikoma bendrai visam jo darbo laikui, o ne kiekvienai pareigybei atskirai.
Net jei darbuotojas pradeda pamainą šventės išvakarėse, o baigia jau šventinę dieną, turi būti užtikrinta, kad prieš šventę dirbama viena valanda mažiau nei įprastai.
Jei darbo laiko nesutrumpina – turi sumokėti papildomai
Pasitaiko atvejų, kai darbo laiko prieš šventę sutrumpinti nepavyksta. Kai taip nutinka, tai laikoma viršvalandiniu darbu, todėl tokiu atveju turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 karto įprasto darbo užmokesčio dydis.
Tiesa, darbas per pačią šventinę dieną, pavyzdžiui, gegužės 1-ąją, apmokamas dar didesniu tarifu – ne mažiau kaip 2,5 karto daugiau nei įprastai.
„Darbuotojai turi žinoti, kad jų darbas švenčių dienomis yra apmokamas didesniu tarifu. Taip pat darbuotojo prašymu už dirbtą laiką gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos“, – teigia Š. Orlavičius.
Jei viršvalandžiai fiksuojami poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo grafike, arba naktį, už juos mokama ne mažiau kaip dvigubai.
Be to, viršvalandžių kompensacija gali būti ne tik piniginė. Pavyzdžiui, darbuotojas gali pasirinkti vietoje papildomo atlygio gauti laisvo laiko. Tokiu atveju už viršvalandžius suteikiamas papildomas poilsio laikas, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, jei poilsio dieną dirbtos 2 valandos viršvalandžių, šis laikas dauginamas iš 2, todėl darbuotojui suteikiamos 4 papildomos valandos poilsio.
VDI ragina darbdavius iš anksto planuoti darbo grafiką šventiniu laikotarpiu, užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą bei laikytis Darbo kodekso reikalavimų.
Viršvalandžiai – išimtis, o ne norma
VDI atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai negali būti planuojami iš anksto kaip nuolatinė darbo organizavimo forma.
Jei papildomos valandos tampa kasdiene praktika, tai gali rodyti netinkamą darbo planavimą ar darbuotojų trūkumą.
Š. Orlavičius primena, kad darbdaviai turi organizuoti darbą taip, jog viršvalandžiai būtų išimtis, o ne taisyklė. Anot jo, darbuotojai turėtų žinoti, kad jų teisė atsisakyti dirbti viršvalandžius – išskyrus įstatyme numatytas išimtis – saugoma įstatymo.
Teisės aktuose numatyta, kad per 7 dienas galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių (nebent darbuotojas raštu išreiškia sutikimą dirbti iki 12 valandų).
Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, jei kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Taip pat būtina laikytis maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.
VDI primena, kad paprastai viršvalandžiai galimi tik darbuotojui raštiškai sutikus. Tiesa, yra keletas išimčių.
Sutikimo nereikia, kai:
- atliekami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms, ar likviduoti jų pasekmes,
- būtina skubiai užbaigti darbą ar pašalinti gedimus, dėl kurių reikšminga dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba būtų sugadintos medžiagos, produktai ar įrenginiai,
- viršvalandiniai darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Inspekcijos specialistai nurodo, kad sutikimas gali būti pateikiamas įvairiomis rašytinėmis formomis –elektroniniu laišku ar trumpąja žinute, jeigu aiškiai identifikuojamas turinys, siuntėjas, pateikimo faktas ir laikas. Be to, turi būti užtikrinama galimybė informaciją išsaugoti ir atkurti.
„Svarbiausia, kad sutikimas būtų konkretus ir pateikiamas tik esant konkrečiai viršvalandinio darbo situacijai, t. y. tik atsiradus faktiniam viršvalandžių poreikiui, nes iš anksto pasirašyti bendro pobūdžio ar neriboto galiojimo sutikimai neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – pažymi Š. Orlavičius.
