Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį specialų Vandenilio įstatymo projektą bei Energetikos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisas.
„Šio įstatymo tikslas yra padėti teisinius pagrindus vandenilio sektoriui Lietuvoje. Jis sudarys sąlygas saugiai vystyti vandenilio infrastruktūrą, skatinti žaliojo vandenilio gamybą, pramonės dekarbonizaciją ir Lietuvos integraciją į būsimą Europos vandenilio rinką“, – pranešime sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Šiuo metu teisės aktai nereguliuoja vandenilio rinkos kaip energetikos sektoriaus dalies.
Kaip rašė BNS, priėmus pakeitimus Lietuva į savo teisę perkeltų ES direktyvą su bendrosiomis vandenilio rinkos taisyklėmis – būtų įtvirtinta jo rinka, panaši į dabar veikiančias gamtinių dujų ir elektros rinkas, vandenilis taptų strategiškai svarbus energijos išteklius.
Vyriausybė liepą pritarė šiems Energetikos ministerijos siūlymams. Tuometis ministras Žygimantas Vaičiūnas aiškino, kad norima sudaryti sąlygas vandenilio rinkos Lietuvoje atsiradimui bei užtikrinti saugią ir techninius reikalavimus atitinkančią vandenilio infrastruktūrą.
Kaip rašė BNS, Vyriausybės patvirtintas vandenilio plėtros 2025–2027 metais planas numato, kad šios rinkos reguliavimas turėtų atsirasti iki šių metų pabaigos. Per porą metų bus siekiama plėsti jo gamybą, sukurti transportavimo infrastruktūrą, skatinti jį dažniau naudoti transporte ir pramonėje.
Dar konservatorių Vyriausybės patvirtintose 2024–2050 metų vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama
