„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, daugelyje pasaulio regionų aštrėjantys geopolitiniai konfliktai padidino neigiamo scenarijaus tikimybę, tačiau labiausiai tikėtina, kad rimtesnių sukrėtimų pasaulio ekonomikai pavyks išvengti. Pasaulio ekonomikai prognozuojamas nuosaikus augimo paspartėjimas nuo 3,5 proc. šiemet iki maždaug 4,0 proc. 2015 ir 2016 metais. Kita vertus, pasaulyje išryškėja vis didesni skirtumai – JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikos įsibėgėjo, o euro zoną vis dar kankina stagnacija. Dėl šios priežasties ateityje JAV, JK bei euro zonoje bus vykdoma skirtinga pinigų politika. Pastaroji dar ilgai ieškos priemonių skatinti ekonomikai, ir negalvos apie palūkanų didinimą. ECB bazines palūkanas didinti pradės ne anksčiau kaip antroje 2016 metų pusėje, bet ir tuomet jų augimas bus labai nuosaikus. Palūkanų normų skirtumai susilpnins eurą JAV dolerio ir kai kurių kitų valiutų atžvilgiu, ir tai turės teigiamos įtakos euro zonos eksportuotojams. Ekonomistai įspėja, kad vis dar stebėsime gana silpną, pažeidžiamą ir labai netolygų pasaulio ekonomikos augimą, kurį sustabdyti gali ne vienas rizikos veiksnys.
„Nors pirmąjį šių metų pusmetį daug dėmesio sulaukė Rusijos ir Ukrainos krizė, dėl kurios Rusija ir Vakarų valstybės apribojo savo ekonominius santykius, kol kas Lietuvos ekonomikos tai neprislopino, o neigiamą besitraukiančio eksporto įtaką kompensavo gyventojų vartojimo ir investicijų augimas“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant blogėjančios Rusijos ekonomikos būklės, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksporto vertė į Rusiją buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus. Ekonomisto vertinimu, antrąjį šių metų pusmetį išorinė aplinka bus gerokai prastesnė, ir dėl to šių metų augimo prognozė sumažinama iki 3,0 proc., o neigiamas poveikis bus jaučiamas ir 2015 metais, kuomet augimas paspartės iki 3,5 proc., tačiau bus mažesnis, nei buvo prognozuota anksčiau.
„Dabartinis embargas vis tik turės gana mažos įtakos ekonomikos augimui. Jį galima palyginti su šaltu dušu, kuris šokiruoja ir būna itin nemalonus tik tada, kai yra netikėtas. Jau šių metų pradžioje prognozavome prastėjantį užsienio prekybos balansą dėl silpnos paklausos pagrindinėse eksporto rinkose, bei dėl galimų Rusijos sankcijų prieš kai kuriuos Lietuvos gamintojus. Tačiau buvo šiek tiek netikėta tai, kad Rusija pritaikė plataus masto embargą visoms ES bei kitoms Vakarų valstybėms. Tai reiškia, kad bus ne tik mažesnis eksportas į Rusiją, bet ir suintensyvės konkurencija kitose rinkose, nes daugybei neparduotų produktų bus ieškoma pirkėjų“, – iššūkius vertina „Swedbank“ ekonomistas. Jis primena, kad šių metų eksportą slopina ne tik Rusijos embargas, bet ir mažėjančios rimtų konkurencingumo problemų turinčios naftos perdirbimo gamyklos apimtys.
Ekonomistų vertinimu, dėl pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta šiek tiek mažiau naujų darbo vietų nei prognozuota anksčiau. Todėl nedarbo lygio prognozė šiems ir 2015 metams padidinama iki, atitinkamai, 10,9 ir 9,7 procento. Tačiau užimtumas toliau augs – šiemet užimtųjų skaičius padidės 0,8 procento, ir dar po 0,5 proc. didės 2015 ir 2016 metais.
„Prognozuojame, kad 2016 metais užimtumas pasieks piką ir tuo metu Lietuvoje dirbs maždaug 1 milijonas 315 tūkst. žmonių, o nedarbas nukris iki 8,5 procento. Nedarbas mažės ir vėliau, tačiau ne dėl didėjančio užimtumo, o dėl nemalonios demografinės priežasties – mažės darbingo amžiaus gyventojų ir darbo jėgos skaičius,“ – mažiau džiuginančias prognozes įvardina ekonomistas.
Ekonomistų vertinimu, ne eksportas, o namų ūkiai išliks pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, menka infliacija ir spartėjantis paskolų portfelio augimas skatins gyventojų vartojimo augimą, tačiau tolimesnis spartėjimas mažai tikėtinas. Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas 2015 ir 2016 metais augs apie 4,5 proc. per metus.
Nors visus šiuos metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuosaikiai mažėjo, tikėtina, dėl dėl Rusijos-Ukrainos krizės, gyventojų paskolų portfelio augimas paspartėjo – metinis augimas birželį pasiekė 1,2 procento ir buvo sparčiausias nuo krizės pradžios. Didėjantį užimtumą ir vis akivaizdesnį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lydės ir spartesnis darbo užmokesčio augimas.
„Nors mes sumažinome nominalaus darbo užmokesčio prognozę 2014 ir 2015 metams, kuomet atlyginimai augs, atitinkamai, 4,5 ir 5,5 procento, realų darbo užmokestį kels mažesnė infliacija ir prognozuojamas didesnis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). 2015 ir 2016 metais NPD, tikėtina, bus padidintas maždaug dešimtadaliu. Atlyginimų augimas 2016 metais paspartės iki 7,0 procento, ir tokį augimą taip pat skatins didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Prognozuojame, kad nuo kitų metų pradžios MMA bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje jau sieks 350 eurų,“ – prognozes ir prielaidas vardina N. Mačiulis.
Vartotojams malonus šalutinis Rusijos embargo efektas bus mažesnė nei tikėtasi infliacija. Šių metų prognozė mažinama iki 0,2 procento, daugiausiai dėl atpigusių maisto produktų bei iki 22 proc. namų ūkiams atpigusių gamtinių dujų. Kitų metų infliacijos prognozė sumažinama puse procentinio punkto iki 2,0 proc. Euro įvedimas ir kainų apvalinimas šiek tiek kiltels kainas ir pakurstys infliaciją, ypač apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Infliaciją taip pat kels ir pingantis bei ateityje pigsiantis euras, dėl kurio brangs importuojami energetiniai ištekliai, investicinės bei vartojimo prekės. 2016 metais prognozuojamas infliacijos padidėjimas iki 3,0 procento, daugiausiai dėl sparčiau augsiančių darbo sąnaudų bei brangsiančio maisto.
Prognozuojama, kad ekonomikos augimui neigiamų išorinių trikdžių 2016 metais jau nebus, tačiau jis sieks tik 3,8 procento. „Spartesniam augimui trūksta lankstumą ir konkurencingumą didinančių reformų, kurios atsvertų itin nepalankų bei intensyvėjantį darbo jėgos traukimąsi“, – augimo potencialo trūkumo priežastis įvardina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
