Be to, plėsis gaminamų šovinių asortimentas – bus galimybė gaminti ir mokomuosius šovinius.
„Įmonė paskutiniais metais buvo ribojama augti dėl to, kad negalėjo daugiau pagaminti šovinių. Todėl buvo priimtas sprendimas valstybės lygiu, kad reikia investuoti į antrąją liniją ir šiandieną mes oficialiai pradedame statybos darbus“, – žurnalistams penktadienį Giraitėje sakė Mindaugas Kurauskas.
„Lietuvai tiek šovinių tikrai nereikia, todėl darome didelius žingsnius, kad plėstume geografiją. Yra Afrika, yra ir Azija, pagrindinės tos šalys, kur mes norėtumėme fokusuotis“, – pridūrė jis.
Atskleidė gamybos mastą
Pasak M. Kurausko, gamykla „Vidurio Rytus jau yra užkariavusi savo kokybe“.
Jis neatskleidė, kiek Lietuvos kariuomenė naudoja gamyklos gaminamos ginkluotės, nes tai konfidenciali informacija.
„Kalibrai (šovinių – BNS) išliks tie patys, tai yra du kalibrai, o asortimentas, pačios kulkos didės, bus galimybė gaminti ir mokomuosius šovinius, kurie, pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje turės didesnę įtaką ir poreikį rinkai“, – teigė gamyklos vadovas.
Pasak jo, įrengus antrą gamybos liniją gamyklos pajėgumai išaugs dukart – bus gaminama 500 šovinių per minutę. Ją planuojama įdiegti 2027 metų trečiąjį ketvirtį, o abi linijos visu pajėgumu veiktų nuo 2028-ųjų: „Linijos (...) yra gaminamos nuo 18 iki 24 mėnesių. Jos jau užsakytos yra pakankamai seniai ir mes tikimės, kad kitų metų vidury jau jos bus pas mus montuojamos.“
M. Kurausko teigimu, planuojama išplėsti ir darbuotojų komandą – nuo 120 iki 200, įdarbinant dar 80 žmonių.
„Pagal projekto planą šių metų ketvirtame ketvirtyje darbuotojų priėmimas yra numatytas, kad 2027-ųjų antrame ketvirtyje mes jau turėtumėme darbuotojų“, – sakė M. Kurauskas.
Gamykla sulaukė antidroninių šovinių užsakymų už 0,7 mln. eurų
Kaip birželį rašė BNS, gamykla jau pradėjo gaminti antidroninius šovinius – bandomosios jų partijos buvo išsiųstos į Švediją ir Prancūziją, o juos siekia išbandyti ir Čekijos, Estijos, Belgijos, Izraelio karinės struktūros.
Pasak M. Kurausko, gamykla jau sulaukė 700 tūkst. eurų vertės šių šovinių užsakymų iš trečiųjų šalių: „Jeigu yra gauti gyvi užsakymai, reiškia, yra noras toliau turėti ir bandyti mokinti kareivius.“
Gamyklos vadovas teigė, kad antroji gamybos linija negamins antidroninių šovinių. Jis neatsakė, į kokias šalis jie bus tiekiami.
Anksčiau skelbus, kad gamykla kalbasi su Danijos gynybos pramone dėl galimybių naudoti šovinius dronuose, skirtuose numušti kitus dronus, bei apie amerikiečių gynybos pramonės milžinės „Northrop Grumman“ planus drauge su Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO Giraitėje gaminti vidutinio kalibro šaudmenis, gamyklos vadovas nekomentuoja derybų: „Tai yra jautri informacija ir aš nenorėčiau pakenkti deryboms, bet aš labai tikiuosi, kad spalio mėnesį mes dar kartą susitiksime (su žurnalistais – BNS)“, – teigė M. Kurauskas.
Pasak jo, nors pasaulinėje rinkoje jaučiamas parako trūkumas, gamykla jo ir kitų gamybai reikalingų medžiagų turi užsitikrinusi metams į priekį.
„Pasaulinėje šovinių rinkoje 2022 metais buvo didelis trūkumas, tai šiuo momentu jau yra jaučiamas nusistovėjimas. Kas bus kitais metais, sunku pasakyti, bet tikimės, kad vis tiek mūsų kokybė laimės“, – sakė Giraitės gamyklos vadovas.
Lietuva stiprina savo šalies gynybą
Gamyklos planuojamą antrą šovinių gamybos liniją Vyriausybei siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu.
Bendrovė ruošiasi nuo 5,5 tūkst. iki 7,9 tūkst. kv. metrų išplėsti gamybos ir sandėliavimo patalpas, pastatyti naują pavojingų atliekų aikštelę, rodo gamyklos plėtros projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Statybas ketinama baigti ir liniją paleisti 2027 metų trečiąjį ketvirtį.
Šiemet sausį Giraitės gamykloje pradėjo veikti pažangios šaudmenų kontrolės ir sujungimo į vieną juostą sistemos, o kovą įrengti karinių bei snaiperinių kulkų ir švininės šerdies formavimo presai, leidę gamyklai pačiai pasigaminti reikalingas kulkas.
Lietuva stiprina savo gynybą. 2026–2030 metais gynybai nuspręsta skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2026 metais Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas kartu su Gynybos fondu sudaro 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
