„Rosneft“ pelnas mažėja, o skolos auga, nors buvo tikimasi, kad karas Irane bendrovei atneš netikėtų pajamų.
Leidinio duomenimis, „Rosneft“ patyrė didelių nuostolių dėl Ukrainos smūgių Rusijos infrastruktūrai. Bendrovė valdo 12 naftos perdirbimo gamyklų, joms tenka maždaug trečdalis visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Smūgiai stabdo naftos perdirbimo gamyklas
Pasak „Bloomberg“, iš 15 rugsėjį patvirtintų dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms penki buvo nukreipti prieš didelius „Rosneft“ objektus, aprūpinančius degalais europinę Rusijos dalį – didžiausią šalies vartojimo rinką.
„Bloomberg“ išanalizuoti žalos vertinimai parodė, kad Riazanės naftos perdirbimo gamykla, viena didžiausių degalų tiekėjų Maskvai ir aplinkiniams regionams, nuo pirmosios atakos gegužę daugiau kaip pusę laiko neveikė, o veikdama dirbo gerokai mažesniu pajėgumu. „Rosneft“ mėginant atkurti gamyklos veiklą, ji buvo ne kartą atakuota.
Agentūros išanalizuotais duomenimis, Syzranės naftos perdirbimo gamykla pastarąjį pusmetį arba visai neveikė, arba dirbo mažesniu nei trečdalio savo nominalaus pajėgumo režimu. Tuo metu bendrovės gamykla Tuapsėje, Juodosios jūros pakrantėje, neveikia nuo balandžio.
Kai kurių gamyklų veiklą „Rosneft“ pavyko atkurti per kelias savaites po smūgių, tačiau baigus arba beveik baigus remonto darbus šie objektai vėl buvo puolami.
Remontas didina išlaidas
„Rosneft“ pareigūnų teigimu, būtinybė nuolat remontuoti apgadintą įrangą apsunkina veiklą ir didina išlaidas iki tokio lygio, kuris ilgainiui tampa nepakeliamas.
Anoniminių „Bloomberg“ šaltinių teigimu, kai kuriose naftos perdirbimo gamyklose remonto darbai sąmoningai vilkinami, todėl jie trunka ne kelias dienas, o ištisas savaites.
„Bloomberg“ susipažinus su bendrovės planais paaiškėjo, kad jūriniai konteineriai, tinklai ir plieniniai trosai nepadeda apsaugoti objektų nuo didelių dronų spiečių.
Ypač sunku suremontuoti per smūgius apgadintus sudėtingus antrinio naftos perdirbimo įrenginius, kurių atsargines dalis anksčiau tiekė Vakarų gamintojai.
