Restoranų atstovė apie kylančias patiekalų kainas: „Reikėtų dar branginti apie 40 procentų“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Restoranai skundžiasi, kad po PVM lengvatos panaikinimo, jų apyvartos krito drastiškai, bei smarkiai sumažėjo klientų. Ir esą jie priversti kelti kainas, kitaip neišgali išlaikyti verslų, išmokėti algų. Tad baiminasi, kad greitai klientų restoranuose visai neliks.

TAIP PAT SKAITYKITE:

5 mln. eurų sąskaitą už elektrą išvydęs „Norfos“ savininkas: yra du variantai – arba kelsime kainas, arba bankrutuosime

Pajūryje siūlo ir 2 tūkst. eurų algą, tačiau norinčių dirbti nėra: lietuviai yra išvykę, o ukrainiečiai – nepatyrę?

Elektros sąskaitą gavęs parduotuvės savininkas liko be žado – ji didesnė už mėnesio pajamas

„Situacija ženkliai blogesnė nei įsivaizdavau prieš keletą mėnesių“, – tvirtino viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Lazda buvo perlenkta“

E. Šiškauskienė sako, kad restoranai sunkmetį išgyvena dėl stipriai sumažėjusių klientų srautų, tai priverčia kelti kainas.

„Keli dalykai: padidėjusios produktų kainos, ištisai keliamas atlyginimas, kuris nuo 2019 m. mūsų sektoriuje padidėjo 70 proc. ir kritęs vartojimas“, – vardijo asociacijos prezidentė.

Restoranų ir kavinių apyvarta krito 7 procentais.

„Restoranams pastarasis 5-metis buvo kupinas iššūkių, nes turėjom ir ribojimus, kuomet dalis restoranų negalėjo tiekti paslaugų pilna apimtimi. Taip pat turėjom didžiulį infliacijos šuolį, darbo užmokesčio šuolį“, – pabrėžė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot ekonomisto Ž. Maurico, restoranai patys atbaidė savo klientus, nes per daug pakėlė kainas.

„Lazda išties buvo perlenkta, nes kainų kėlimas prasidėjo 2022 m., kai turėjom didžiulę infliaciją, energetinių kainų šuolį. Vėliau jis atslūgo ir kainos toliau kilo. Ir matome, kad dalis gyventojų tiesiog nebenori ir dalis nebegali įpirkti paslaugų“, – pabrėžė ekonomistas.

Esą turėtų brangti dar 40 proc.

Ž. Mauricas skaičiuoja, kad nepaisant 2021-aisiais sumažinto PVM, kainas restoranai ir kavinės per pusmetį pakėlė 6 proc., o metinis augimas tuomet siekė 8 proc.

„Visiems atrodo, kad per didelės kainos patiekalų – taip, aš pritariu, ir man jos atrodo labai didelės, bet iš kitos pusės jas reikėtų dar branginti apie 40 proc., kad išgyventų restoranai ir maitinimo įmonės, kažkaip išsilaikytų ir užsidirbtų“, – tikino E. Šiškauskienė.

„Buvo noras, kad visa PVM nauda tektų didiesiems tinklams, kurių – vienetai. Nauda nusėdo taip, kad didžiuosiuose tinkluose pagaminto maisto kategorija paaugo 20 proc. mažų restoranų sąskaita. O restoranai išgyveno įdomų laikotarpį net nesuprantamą net Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes mažėja apyvarta, o auga sąnaudos“, – kalbėjo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.

Restoranai viliasi, kad jų gelbėti imsis nauja valdžia, sumažindama PVM maistui. Naujai išrinkti parlamentarai pripažįsta, kad restoranams reikia pagalbos. Tačiau greitų sprendimų nežada ir PVM lengvatos grąžinti kol kas neketina.

„Tikėtis greito sprendimo, tikriausiai, neverta. Tam ir tikimės, kad bus sukurtas atskiras Turizmo pakomitetis, kuris ir galės ieškoti sprendimų kartu su verslu“, – teigė Seimo narė Jekaterina Rojaka.

Kainų kilimas Lietuvos maitinimo įstaigose per pastarąjį penkmetį skaičiuojant nuo 2020 m. pradžios, buvo 2,5 kartų spartesnis nei euro zonos vidurkis, ir gerokai spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.