Iš trečiųjų šalių įsivežami darbuotojai pavojaus Lietuvos darbo rinkai nepadarytų: nors mūsų šalyje bedarbystė siekia 10 proc., tačiau ir darbuotojų trūksta, teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, žmonės net ir nekvalifikuotam darbui kelia didelius atlyginimo reikalavimus.
„Nedarbo lygis ne tik nekinta, jis išaugo. Iki krizės nedarbas buvo 4 proc., dabar jis yra 10 proc. Tai rodo, kad visa pašalpų ir paramų sistema sugadino žmones: jie pradėjo galvoti, kam aš turiu dirbti. Mūsų nariai skundėsi, kad ieško ne aukštos kvalifikacijos, nekvalifikuotam darbui dirbti darbuotojų regione, ir žmonės neina už 1400 (litų – red.) į rankas“ – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ trečiadienį sakė R. Skyrienė.
Ji pažymi, kad Lietuvoje trūksta ir kvalifikuotos jėgos, todėl įstatymus reikėtų sutvarkyti taip, kad į šalį būtų lengviau atsivežti dirbti piliečius ne iš Europos Sąjungos šalių. Visgi R. Skyrienė teigia, kad teikiamas įstatymo projektas dėl kvalifikuotų darbuotojų įsivežimo į Lietuvą verslui kelia rūpesčių.
„Teikiamame projekte lyg ir norima padėti verslui, kad greičiau būtų galima įsivežti darbuotoją, sutrumpinti mėlynosios kortos (leidimo dirbti Lietuvoje – red.) išdavimą, tačiau atsiranda reikalavimas trijų vidutinių atlyginimų. Tokiu būdu iškrentame iš europinio konteksto: dauguma šalių naudoja 1,5 vidutinio atlyginimo, o Lietuvai dabar siūlo net 3 vidutinius atlyginimus, kas gali sudaryti nepalankias sąlygas pritraukti darbuotoją į regioną“, - kalbėjo R. Skyrienė.
Ji nurodė, kad neteisinga būtų Lietuvos verslininką priversti mokėti atsivežtam darbuotojui daugiau.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
