Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi skaitytojos. Jos pastebėjo, kad Vilniaus Pilies g. įsikūrusiame restorane „Spritz Summer Garden“ į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis.
Vilnietė Viktorija tokiu kavinės sprendimu nebuvo patenkinta.
„Aš visada turiu monetų, todėl man paprasčiau pačiai nuspręsti kiek arbatpinigių noriu ir galiu palikti. Arbatpinigių visada palieku, dažniausiai 10 procentų nuo visos sąskaitos sumos. Tačiau yra buvę atvejų, kai likau nepatenkinta aptarnavimu, ką tokiu atveju reikėtų daryti?“ – retoriškai klausė moteris.
Anot jos, kavinės ir restoranai turėtų leisti patiems klientams įvertinti aptarnavimą ir palikti arbatpinigius savo nuožiūra.
Kita vilnietė Elena sako, kad toks sprendimas jai atrodo geriausias.
„Dabar man nebereikia krapštyti centų, galiu atsiskaityti kortele ir nebesukti sau galvos. Taip pat nebesijaučiu nepatogiai šalia draugų, kurie arbatpinigių nepalieka. Dabar visiems teks jų palikti, nes jie jau įskaičiuoti į sąskaitą. Be to, nereikia galvoti ir skaičiuoti, kiek tų arbatpinigių palikti“, – džiaugėsi vilnietė.
Nusiskundimų negavo
Restorano „Spritz summer garden“ atstovė Tautė sako, kad gegužės mėnesio pradžioje buvo nuspręsta klientų mokėjimus priimti bankinėmis kortelėmis. Įgyvendinti šį sprendimą paskatino karantinas, kad atsiskaitymai būtų saugesni ir patogesni.
„Tada ir nusprendėme į klientų sąskaitas įtraukti 10 procentų aptarnavimo mokestį. Šis sprendimas yra eksperimentinis. Kadangi atsiskaitymai priimami tik kortelėmis, natūralu, kad ir arbatpinigius žmonės norėtų palikti tokiu būdu, todėl ir nusprendėme juos įtraukti į sąskaitą“, – aiškina restorano darbuotoja.
Tautė tikina, kad nusiskundimų iš klientų dėl tokio sprendimo nesulaukė.
„Būna, kad kiti žmonės ir nepastebi, kad yra aptarnavimo mokestis. O kiti labai džiaugiasi, nes tokiu būdu palikti arbatpinigius yra paprasčiau. Tai dar labiau palengvina bekontakčiai atsiskaitymai. Apskritai atsiskaitymai grynaisiais pinigais tapo nebepopuliarūs“, – teigė Tautė.
Maža dalis atitenka padavėjams
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad toks būdas, kai aptarnavimo mokestis yra įtraukiamas į sąskaitą, yra labai patogus.
„Nes būna tikrai nepatogių situacijų kavinėse ar restoranuose, kai žmonės neturi grynųjų pinigų ir nėra kitų būdų, kaip palikti arbatpinigių. Tačiau už tokį į sąskaitą įtrauktą aptarnavimo mokestį reikia mokėti mokesčius valstybei, todėl tik maža dalis lieka padavėjams. Todėl toks būdas palikti arbatpinigių labai patogus, tačiau nepraktiškas.
Dėl šios priežasties mes skatinome arbatpinigius palikti grynaisiais, jie yra puiki paskata darbuotojams, nes padavėjų ir taip maži atlyginimai. O ir patys arbatpinigiaim palyginti su kitomis šalimis, pas mus nėra dideli“, – pastebi restoranų atstovė.
E. Šiškauskienė teigia, kad standartinė arbatpinigių suma siekia 10 procentų nuo bendros sąskaitos.
„Visoje Europoje galioja toks tarsi nerašytas 10 procentų standartas. Tačiau arbatpinigių suma dar priklauso ir nuo restorano kategorijos. Prabangesniame restorane sąskaita yra didesnė, tad ji tarsi įpareigoja ir arbatpinigių palikti daugiau. Tačiau paprastesnėse kavinėse ar picerijose, kuriose renkasi jaunimas, arbatpinigiai ženkliai mažesni. Jie priklauso ir nuo lankytojų pajamų“, – sako restoranų atstovė.
Auga atsiskaitymai kortelėmis
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizės vadovas Vilius Tamkvaitis pastebi, kad atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis auga: vertinant pirmojo 2020 metų ketvirčio duomenis, per metus atsiskaitymų kortelėmis apyvarta ūgtelėjo 10 proc. ir perkopė 4 mlrd. eurų.
Anot jo, šias tendencijas kiek pakoregavo neįprasta koronaviruso situacija: atsiskaitymų kortelėmis skaičius šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, smuktelėjo (0,2 proc.). Suprantama, kad tai sietina su neapibrėžtumu ir iššūkiais, su kuriais susidurta koronaviruso pandemijos metu. Daugelis gyventojų ir verslų šiuo laikotarpiu apsiribojo tik būtiniausiomis išlaidomis. Vis dėlto, nepaisant pasikeitusios situacijos, atsiskaitymų kortelėmis apyvarta per metus paaugo 3 proc.
„Didesni pokyčiai matomi karantino laikotarpiu. Atsiskaitymų kortelėmis skaičius 2020 metais kovą–balandį smuko daugiau kaip dešimtadaliu (16 proc.). Mažėjo ir apyvarta (11 proc.). Tačiau šiuos pokyčius vertintume kaip dėl karantino sumažėjusio vartojimo pasekmę. LBA vertinimu, elektroninių mokėjimų dalis, vertinant visus atsiskaitymus, karantino laikotarpiu turėjo išaugti.
Bekontakčių atsiskaitymų kortelėmis skaičius per metus taip pat padidėjo: tai lėmė ir infrastruktūros plėtra, ir bekontakčių kortelių populiarėjimas. Karantino metu buvo iki 50 eurų padidintas limitas bekontakčiams atsiskaitymams, kad nereikėtų įvesti PIN kodo. Tad atvejų, kai reikia įvesti PIN kodą mokant kortele, sumažėjo – kai kurių rinkos dalyvių duomenimis, net apie 20 proc.“, – komentuoja V. Tamkvaitis.
