Apimti šventinės nuotaikos, dauguma dairosi, kokį gerą darbą galima nuveikti. Tad TV3 žinios pateikia kelis gerų darbų pasiūlymus, kurie ne tik padės aplinkiniams, o ir pačiam geradariui neištuštins piniginės.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
„Maisto banko“ sandėlyje uostamiestyje būrys savanorių rūšiuoja maistą, skirtą blogiau gyvenantiems žmonėms. Šios organizacijos Klaipėdos padalinio vadovė sako, kad tiek savanorių susirenka tik gruodį, kai visi sumano daryti gerus darbus.
„Taip, gruodžio mėnesį mes turime daug savanorių, bet mūsų darbas nenutrūkstantis visus metus ir mums tų savanorių reikia kiekvieną dieną“, – sako „Maisto banko“ Klaipėdos padalinio vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė.
Pašnekovė pasakoja, kad savanoriauti nėra sunku – reikia rūšiuoti maistą, sudėlioti jį į lentynas, išdalinti žmonėms ar pavairuoti automobilį. Per dieną „Maisto bankas“ laukia savanorių bent valandai, kiekvienam patogiu laiku:
„Net jei jums ir sunku judėti, jūs galite atvykti pas mus skambučių centre padėti ir tiesiog telefonu pakalbėti su besiregistruojančiais žmonėmis. Tai mes veiklos visada surasim, tik jūs sutikite pas mus pasavanoriauti.“
Savanorių trūksta ir gyvūnų globos įstaigose. Tiesa, skirtingai nei „Maisto banke“, kai kurios keturkojų prieglaudos ieško ne laikinų ar tik švenčių gerumu užsikrėtusių savanorių. Čia reikia nuolatinių žmonių.
„Nes didžioji dalis savanorių yra asmeniniai savanoriai šunims. Tai jei šuniui kiekvieną savaitę keisis vis kitas žmogus, nebus nei mum naudos, nes tas asmeninis savanoris daug informacijos suteikia apie šunį – jį pažįsta, vedžioja, praneša naujienas. Jei jis kaskart ateis naujas, tai mes nieko nesužinosi. O ir gyvūnui – kaskart svetimas kaip ir mums – svetimas žmogus yra svetimas“, – pasakoja prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė.
Priduodami tarą galite atlikti gerą darbą
Na, o jei neturite tam laiko ar noro, gyvūnų prieglaudos visada priims ir jums nieko nekainuojančią paramą.
„Savo panaudotus pledus, paklodes, rankšluosčius atnešant mums. Jei norisi mesti lauk, geriau mesti į mūsų kiemą“, – sako ji.
Tiesa, netinka prikimštos pagalvės ar antklodės. Mat jas, prisigėrusias gyvūnų šlapimo ar seilių sunku skalbti, be to katinai bei šunys mėgsta tokius patalus padraskyti. Tad darbo daugiau nei naudos.
„Na, o čia dar vienas geras darbas, kuris bent jau teoriškai nieko nekainuoja. Štai, turiu maišą taros ir keliauju į taromatą“, – sako TV3 Žinių žurnalistas Vitalijus Čiapas.
Tuščia tara keliauja į taromatą ir maišas greit ištuštėja:
„Na va, ir viskas. O dabar galima pasirinkti – ar gauti pinigus, ar aukoti. Paspauskim „aukoti“. Štai, kiek daug visko kam galima skirti savo pinigus. Paaukokim Ukrainai. Patvirtinti. Suma nedidelė, euras penkiasdešimt, bet vis šis tas – geras darbas.“
Vien tik viename iš prekybos tinklų taip pernai žmonės paaukojo 37 000 eurų. Dauguma rinkosi padėti Ukrainai. Tačiau lietuviai aktyviai aukoja ir kitoms organizacijoms bei fondams.
Pavyzdžiui, parama Sengirės fondui Lietuvos prekybos centrų taromatuose yra įdiegta nuo pernykščio lapkričio. Per metus žmonės paaukojo 148 su puse tūkstančius eurų. Pusantro milijono pakuočių, kurių užstatą lietuviai paaukojo jau tapo trimis šlamančiais miškais.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Ukrainai? Jo. Visi nesa, aukoja. O po to ju naujienas paskaitai-pazurai... Tai ten tai ten korupcijos skandalas. Ir as visai neisitikines, kad mano paaukoti pinigai nenuses kokio nors Ukrainos politiko ar kokio nors valdininkelio kisenej. Velniop. Va musu seimunai nezino kur savo pinigus det. Tai anie tegul ir aukoja. O as neturiu is ko.
