„Visi suprantame, kad pinigų panaudojimas yra viena dedamoji, bet šalia to turi būti ir skaidrus, efektyvus panaudojimas, kad nebūtų tiesiog išleidimas (lėšų – ELTA) dėl to, kad yra metų pabaiga“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Tą seku pats asmeniškai, turime sukūrę tam įrankį, (…) manau, kad iš svarstytinų ir atkreiptinų elementų yra nemenkas kiekis perkančiųjų organizacijų – manau, kad tas pirkimo centralizavimas, kas buvo daroma per Gynybos resursų agentūrą, nežinau, ar jis yra iki galo išpildytas, nes perkančiųjų organizacijų yra ne viena dešimtis“, – aiškino premjeras.
Anot jo, dėl to šiuo metu pirkimų greitis, jų organizavimas ir valdymas, stebėsena susiduria su iššūkiais, būtina šiuos procesus spartinti.
„Tas procesas yra toks dinamiškas ir nuolatinis“, – sakė M. Sinkevičius.
Vyriausybės vadovo teigimu, jeigu metų pabaigoje dalis gynybos asignavimų liks nepanaudota, tai gali diskredituoti šalies krašto apsaugos sistemos tikslus.
Jis taip pat pažymėjo turintis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patikinimą, kad šiemet numatytos lėšos bus panaudotos tinkamai ir efektyviai.
„Krašto apsaugos sistema (…) kaip panaudoja ir investuoja tuos milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus – tie procentai galbūt nedžiugina, nes norėtųsi galbūt tolygesnio investavimo į gynybą, einant paketvirčiui. Panašu, kad didžiausias mokėjimų kiekis bus atliekamas paskutinį ketvirtį“, – teigė premjeras.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025 m. sausį, šios lėšos reikalingos Nacionalinei divizijai išvystyti, tinkamam Vokietijos brigados priėmimui užtikrinti ir kitiems įsipareigojimams.
