Edgaras Savickas, LRT.lt
Nors Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos politikai dar nesiryžo Rusijos atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl prieš atskirus privačius ir juridinius asmenis įvestų sankcijų mokėjimo pavedimai jau sulėtėjo.
SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) yra tinklas, visame pasaulyje veikiančioms finansinėms institucijoms leidžiantis dalintis informacija apie piniginius sandorius. Šia paslauga naudojasi absoliuti dauguma didžiausių pasaulio bankų, o pagrindinis jos privalumas yra greitis.
Jei vis dėlto būtų nuspręsta Rusiją nuo SWIFT atjungti, kaip buvo padaryta Iranui 2012 metais, tai reikštų, kad joje arba su ja dirbantis verslas turėtų grįžti, palyginimui, nuo elektroninio pašto prie fakso laikų greičio, kai finansinės operacijos yra tvarkomos „rankiniu būdu“.
„Apie tai diskusijų buvo ir, jei tai taptų faktu, tada ryškų smūgį patirtų ne tik Rusija, bet ir visas verslas visose šalyse, kurios dirba su Rusija. Todėl apie tai reikia kalbėti labai atsargiai“, – komentavo „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
Pajuto sulėtėjimą
Žinomas Rusijos investicijų bankininkas Slava Rabinovičius prieš kelias dienas savo „Facebook“ paskyroje rašė, esą dalinis atjungimas nuo SWIFT jau įgyvendintas.
Tačiau G. Gečiauskienė paaiškino, jog tai neįmanoma, nes SWIFT atjungti dalinai yra negalima: „Jis veikia arba ne, jis negali veikti iš dalies“.
S. Rabinovičius teigė, kad piniginiai pervedimai iš Rusijos arba į Rusiją jau pervesti iš automatinio į rankinį režimą. „Transakcijos, anksčiau trukusios 10 minučių, dabar gali vykti kelias savaites. Ir tai tos transakcijos, kurios įvyksta. Ar daug tokių, kurios nepraeina ir tiesiog grįžta į išsiuntimo tašką? Jų daugybė“, – tikino bankininkas.
Realesnis sulėtėjimo paaiškinimas yra ne „dalinis SWIFT atjungimas“, o sankcijų filtrai, pro kuriuos turi praeiti visi pavedimai, susiję su sankcionuotomis Rusijos bendrovėmis ar asmenimis. Jei kuri nors transakcija yra įtartina, tada ją reikia apdoroti atskirai, ir būtent tai yra ilgo jų įgyvendinimo laiko priežastis.
Kelia įtarimų
G. Gečiauskienė sakė, kad į sankcijų sąrašą pakliuvę penki didžiausi Rusijos bankai – „Gazprombank“, „Rosselkhozbank“, „Sberbank“, VEB ir VTB – šiandien susiduria su atsargumu iš savo partnerių pusės.
„Kai daromas mokėjimas iš ne Rusijos banko į banką Rusijoje, jis atsiduria stebimųjų pavedimų sąraše. Atliekama patikra: ar jis susijęs su pačiu banku, ar su operacijomis, kurios galioja bankui. Jei viskas gerai, tada pavedimas tvarkingai įgyvendinimas“, – aiškino finansų ekspertė.
Jos teigimu, šis papildomas tikrinimas užtrunka ilgiau, nei įprasta, tačiau neturi nieko bendra su pačiu SWIFT.
Spekuliuoti neverta
Apie galimybę Rusiją atjungti nuo SWIFT kalbėti pradėta prieš trečiąjį sankcijų paketą, kurio paskutinės priemonės įgyvendintos rugsėjo pradžioje. Tada JAV ir ES, siekdama sustabdyti Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje, smogė šalies finansų, energetikos ir gynybos sektoriams.
Pagrindine atjungimo nuo SWIFT šalininke yra Didžioji Britanija, tačiau kai kurios kitos Bendrijos narės šią priemonę laiko pernelyg radikalia ir siūlo ją pataupyti, jei vėliau prireiktų imtis dar didesnio spaudimo Kremliui.
Savo ruožtu G. Gečiauskienė sakė, kad jai ar žiniasklaidai svarstyti šio klausimo nėra pagrindo, nes tai yra politinio poveikio priemonė ir dėl jos spręs politikai.
„Reikia suprasti, kad tai yra politinės sankcijos, o atjungimas nuo SWIFT sukeltų didelių tiek politinių, tiek ekonominių sunkumų. Ne bankai ir ne įmonės dėl to spręs, todėl neverta dabar apie tai spekuliuoti“, – reziumavo pašnekovė.
