Pensijos nebepadengia net būtiniausių išlaidų: dėl to kaltos per didelės kainos ar per mažos pensijos?

Valstybinių senatvės pensijų dalis, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, Europos Sąjungoje (ES) labai skiriasi priklausomai nuo regiono.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Liko 1 žingsnis: keičia tvarką dėl pensijų prašymų

Sprendimui dėl pensijos kaupimo – savaitė: kada bus pinigai ir kas lauks 3 mėnesius?

Daugelis nežino, kas jiems priklauso: paprašius, savivaldybė gali skirti ir 2960 eurų

Kol Šiaurės ir Vakarų Europoje pensijos dažnai padengia pagrindines išlaidas arba jas viršija, Rytų Europoje jos dažnai nepakanka net būtiniausioms išlaidoms padengti.

Taigi, kur pensininkai gyvena geriausiai?

Lietuvoje pensijos nepadengia būtiniausių išlaidų

Iš 25 ES valstybių, apie kurias buvo surinkti duomenys, net 11-oje pensijos nepadengia pagrindinių pragyvenimo išlaidų.

Tiesa, svarbu pabrėžti, kad į pagrindines pragyvenimo išlaidas nėra įskaičiuojama būsto nuoma. Jei nuoma būtų įskaičiuojama į pagrindines išlaidas, tokių valstybių skaičius, greičiausiai būtų kur kas didesnis.

„Moorepay“ duomenys rodo, kad ES pragyvenimo išlaidų ir pensijų santykis svyruoja nuo 58 proc. iki 225 proc.

58 proc. pragyvenimo išlaidų pensijos sudaro Kipre. Paprastai tariant, čia gyvenančiųjų pensininkų pensijos padengia tik kiek daugiau nei pusę jų išlaidų.

Tuo metu Liuksemburge šis rodiklis siekia 225 proc. Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė valstybinė pensija per metus yra 28 790 eurų, o pragyvenimo išlaidos – 12 791 euras.

Iš vidutinės pensijos atėmus vidutines išlaidas, matyti, kad lieka 15 989 eurų perteklius. Tai rodo, kad pensija Liuksemburge yra daugiau nei dvigubai didesnė už pragyvenimo išlaidas.

Pensijos taip pat daugiau nei dvigubai pragyvenimo išlaidas viršija Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.) taip pat artimos šiam lygiui.

Tačiau daugelyje šalių padėtis nėra gera – kai kuriais atvejais pensijos sudaro mažiau nei 70 proc. pragyvenimo išlaidų.

Taip yra, pavyzdžiui, Latvijoje, kur pensijos padengia tik 65 proc. pragyvenimo išlaidų.

Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose pensijų neužtenka visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Vidutinė lietuviška pensija sudaro apie 85 proc. pragyvenimo išlaidų.

Lietuviai skiria per mažai pinigų pensijoms?

Pasak „Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, nepaisant to, kad pensijos pastaruosius penkerius metus augo itin sparčiai ir buvo papildomai indeksuojamos, žemas pensijas Lietuvoje lemia struktūrinės problemos.

Anot specialistės, didžiausia problema ir skurdo rizikos kyla vienišiems pensininkams arba tiems, kurie neturi būtinojo stažo.

„Palyginti su kitomis ES šalimis, senatvės pensijoms skirta valdžios sektoriaus išlaidų dalis Lietuvoje yra santykinai mažesnė. 2024 m. Lietuvoje šis rodiklis siekė 6,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai vienas žemesnių rodiklių, Lietuva istoriškai lenkia tik Airiją, Nyderlandus ir Maltą“, – paaiškino I. Genytė-Pikčienė.

Ji pridėjo, kad ES ir išsivysčiusiose Europos valstybėse senatvės pensijoms skiriama BVP dalis viršija vidutiniškai 10 proc., o pirmaujančiose šalyse Suomijoje, Italijoje, Austrijoje – atitinkamai 15,5 proc., 13,9 proc., 14,3 proc.

Anot ekonomistės, svarbu pabrėžti, kad daugelyje pažangių Vakarų valstybių pensijų pajamos susidaro iš keleto šaltinių, ne vien valstybės užtikrinamos pirmosios pakopos pensijos.

„Solidžią senatvės pensijų dalį sudaro sukauptų pensijų fonduose lėšų išmokos. Tokios brandžios daugiapakopės pensijų sistemos leidžia gyventojams išėjus į pensiją užsitikrinti aukštas pajamų pakeitimo normas ir su kaupu padengti tiek būtinus, tiek ir ne pirmo būtinumo vartojimo poreikius“, – pabrėžė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Situaciją gerina aukštas būsto savininkų rodiklis

Ekonomistė pažymi, kad Lietuvoje bendrą situaciją gerina tai, kad esame viena pirmaujančių šalių ES pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį.

Paprastai tariant, pensininkams nebereikia mokėti už būsto nuomą.

„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai.

Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė net 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3) ir Vengrija (92,2 proc.).

Nuosavame būste ES gyvena vidutiniškai 75 proc. visų gyventojų. Priešingame ES rikiuotės gale rikiuojasi Vokietija, kurioje nuosavą būstą turi 52,7 proc. gyventojų, Danija (60,5 proc.), Austrija (62,4 proc.), ir Prancūzija (66,5 proc.)“ – pridėjo ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, Vakaruose nuomotis būstą visą gyvenimą – įprastas dalykas, tuo metu toks aukštas apsirūpinimo būstu rodiklis gerokai praplečia manevro laisvę Lietuvos senjorams, nes būsto nuomos ar paskolos aptarnavimo finansinės naštos senjorai, tūrintys nuosavo nekilnojamojo turto, nepatiria.

„Be to, lietuviai kartais turi ir ne po vieną nekilnojamojo turto objektą, tad neretu atveju pensijas papildo ir pajamų srautas iš antro būsto, vasarnamio ar net garažo nuomos“, – komentavo pašnekovė.

+6

Dėl karo sunku prognozuoti ateitį

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pastebėjo, kad dabartinio neapibrėžtumo akivaizdoje sunku prognozuoti, kas gali laukti ateityje.

Anot jos, karas Artimuosiuose Rytuose įplieskė energetinę krizę ir grasina dar viena plataus masto infliacijos banga.

„Dėl šių aplinkybių jau išbrango degalai, gali reikšmingai kilti maisto ir šildymo kainos ateinantį sezoną, o tai skaudžiausiai paveiks būtent jautriausius visuomenės sluoksnius, nes jų vartojimo krepšeliuose šios būtinosios prekių grupės yra itin reikšmingos.

Tiesa, 2022 m. patirtis rodo, kad infliacinio šoko akivaizdoje imamasi antiinfliacinio skydo sprendimų ir bandoma rasti taiklių priemonių, kaip pažeidžiamiausius gyventojus apsaugoti nuo šio išorinio šoko pasekmių“, – priminė I. Genytė-Pikčienė.

Taip pat ji pridėjo, kad ilgesniuoju laikotarpiu Lietuvai grėsmingos yra demografinės tendencijos. 

„Lietuvoje pensijas didele dalimi apsprendžia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa – „Sodros“ pensija.

Jei reikšmingai prastės dirbančiųjų ir senjorų skaičiaus santykis, galimybės sparčiai didinti pensijas gali suprastėti“, – paaiškino pašnekovė.

Pasak ekonomistės, norint išvengti sunkumų ateityje, reikia toliau tobulinti savo pensijų sistemą.

„Mūsiškė, palyginti su kitų šalių pensijų modeliais, nėra pakankamai atspari ir tvari ilguoju laikotarpiu.

Gera pensijų sistema turi pasižymėti ne tik aukšta pajamų pakeitimo norma, kuomet gyventojams išėjus į pensiją, jų pajamų lygis pasikeičia nežymiai, bet ir turi būti tvari ir atspari ekonomikos svyravimams, demografiniams išbandymams“, – komentavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.