Nuo griežtų draudimų iki tuščių kišenių: kaip taršius automobilius ruošiasi išguiti Lietuvos miestai

Reokia tuos biurokratus su utopinėmis žaliomis svajonėmis pradėti auklėti. Mes mokame mokesčius, ir nebesame savo šalies piliečiai. To negalima, ano negalima. Šita žalua beprorybė siauram ratui neša diedeliys pinigus.

Pala pala, as nutiesiau kelia uz akciza kuri as sumokejau. Nieko ne bus eisiu trinkeles asfalta issilupsiu. Bus tikrai, zalia zona.

Nerūpi jokia tarša tik pinigai. Primkit mane gaudyti taršius auto, be jokių priemonių. Šimtai zuja leisdami didelius juodus dūmus, testeris nosis, vaizdas akys.

dėžutes, šulinių dangčius sovietinius pakeiskit pirmiau komjaunuolis supuvę. dar kinus pamokykit kaip jie turėtų nustoti teršti. vertybininkai blt atsirado

Laukiam Revoliucinio HONDA variklio masinės gamybos ,su kurio 4 ltr benzino bus galima nuvažiuoti iki 300-400 kilometrų.

10 elektromobilių keliamų aplinkosaugos problemųDidelės emisijos gamyba: Elektromobilio gamyba iš pradžių išskiria daugiau anglies dioksido nei benzininis automobilis. Pasak „Power NI“ , akumuliatorių gamyba gali padidinti elektromobilio gamybos pėdsaką 50–60 %, palyginti su įprastiniu automobiliu.Vandenį intensyviai naudojanti ličio gavyba: vienos tonos ličio išgavimui reikia maždaug 2 milijonų tonų vandens. Čilės Atakamos dykumoje šiam procesui sunaudojama 65 % regiono vandens, todėl kyla sausros ir kenkiama vietos žemės ūkiui.Toksiška tarša iš kasybos: Kasant tokius metalus kaip litis, kobaltas ir nikelis, gali išsiskirti toksiški garai ir cheminės medžiagos. Kaip pranešė „Earth.org“ apie incidentus Tibete ir Kinijoje, žinoma, kad iš kasyklų nutekėję teršia vietines upes ir ekosistemas .Priklausomybė nuo iškastinio kuro tinklų: jei įkrovimui naudojama elektra gaunama iš anglimi kūrenamų elektrinių, nauda aplinkai gerokai sumažėja. Tokiose šalyse kaip Indija maždaug 60 % išmetamųjų teršalų vis dar gaunama iš anglimi kūrenamų šiluminių jėgainių.Buveinių ir biologinės įvairovės nykimas: Didelio masto baterijų mineralų kasyba lemia žemės degradaciją, miškų naikinimą ir buveinių naikinimą, išstumdama laukinę gamtą ir čiabuvių bendruomenes.Mažas baterijų perdirbimo rodiklis: šiuo metu visame pasaulyje perdirbama tik apie 5 % ličio jonų baterijų. Dėl perdirbimo sudėtingumo ir kainos jis dažnai būna brangesnis nei naujų medžiagų gavyba.Pavojingos elektronikos atliekos ir išplovimas: netinkamai perdirbamos baterijos sąvartynuose gali išmesti toksiškus sunkiuosius metalus, tokius kaip arsenas, švinas ir manganas, į dirvožemį ir gruntinius vandenis.Padangų išmetamos kietosios dalelės: dėl akumuliatorių elektromobiliai paprastai yra sunkesni nei benzininiai automobiliai, todėl padangos gali greičiau susidėvėti. Dėl to išsiskiria daugiau smulkių kietųjų dalelių, kurios nėra išmetamosios dujos ir prisideda prie oro taršos.Sąvartynų gaisrų rizika: Išmestos ličio jonų baterijos yra labai degios ir gali sukelti sunkiai užgesinamus gaisrus atliekų tvarkymo įrenginiuose, į atmosferą išskirdamos kenksmingas dujas.Neefektyvus energijos perdavimas: Centralizuotos elektros sistemos gali būti švaistomos; daugiau nei 60 % elektros energijos gamybai sunaudojamos energijos dažnai prarandama konvertavimo metu, o dar 8–15 % gali būti prarandama perdavimo ir paskirstymo metu.

Einam pro šalį elektrinis kraunasi...ir pasirodo jo baterija yra aušinama pučia šiltą orą kuris puikiai prisideda prie klimato atšilimo

Kadangi tose zonose daugiau mažiau gyvena turtingi žmonės,taip pat turtingi žmonės gali įpirkti naujus automobilius tai pasinaudojus žaliojo tvarumo korta galima išguiti ubagus iš tų zonų,na drastiškai sumažinti jų skaičių ten.Suprantama visa tai labai gražiai įvyniota ir pateikta kaip rūpestis visais žmonėmis ir jų sveikata.

iš visų tipų automobilių, daugiausiai žalos gamtai pridaro elektrinių automobilių baterijų gamyba ir utilizavimas

Lietuva tapo dideliu evropos nurasytu dyzeliu savartinu ir dar sako, kad Lietuvoje "masinos" pigiausios. Apsiskaityk ziurekit, ar daug yra benzinu arba hibridu?