Priėmus minėtas pataisas, už vienkartines pakuotes turėtų būti atlyginama arba už jas sumokėjus, arba įvedus depozito sistemą. Tad grąžinę vienkartinę pakuotę klientai galėtų atgauti užstatą.
Dalis kavinių tokį sprendimą palaiko ir nurodo, kad, jei jis įsigaliotų, vienkartinės pakuotės būtų apmokestintos. Atstovai paminėjo, kad jau dabar klientams, atėjusiems su nuosavu puodeliu, taikomos nuolaidos, ir įvardijo kitus būdus, kuriais siekiama mažinti taršą.
Vis tik su šiuo draudimu sutinka ne visi. Kai kurie neslepia, kad dėl jo kainos klientams tik dar labiau išaugtų, taip pat trūksta tikslesnių projekto detalių, pavyzdžiui, kuriose būtent vietose jis būtų taikomas.
Lietuva smarkiai atsilieka – siūlomas nuosaikiausias sprendimas
Minėtas Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įregistravo grupė Seimo narių su Laisvės partijai priklausančiu Kasparu Adomaičiu priešakyje.
Jis atkreipė dėmesį, kad vienkartinė maisto pakuotė – dažna šiukšlė gamtoje, o taip pat dažnai sunkiai perdirbama.
Pašnekovas nurodė, kad, pagal ES direktyvą, Lietuva yra įsipareigojusi mažinti vienkartinių pakuočių skaičių ir kol kas šioje srityje smarkiai atsilieka.
K. Adomaitis paminėjo „Rethink Plastic Alliance“ vertinimą, kaip Lietuva imasi priemonių įgyvendinant vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą: „Atkreipkite dėmesį, kad Lietuva pažymėta raudonai prie vartojimo mažinimo priemonių.“
Politiko nuomone, sprendimai tam galėtų būti keli. Pirmas – drausti vienkartines pakuotes apskritai. Tačiau jis neslepia, kad draudimai dažnai sukelia netikėtų pasekmių, o pasiūloma alternatyva dažnai būna dar prastesnė.
Antras variantas galėtų būti mokesčio įvedimas už kiekvieną pakuotę, taip jas smarkiai pabranginti ir taip mažinti vartojimą. Kaip pavyzdį jis pateikia 30 ct mokestį Portugalijoje bei 20 ct mokestį Airijoje:
„Nors kelios šalys tokį sprendimą siūlė, tačiau vien tokio mokesčio administravimas sukelia daug iššūkių. Todėl siūlau, mano nuomone, nuosaikiausią sprendimą – įpareigoti išskirti vienkartinių pakuočių kainą iš bendros gėrimo / maisto kainos“, – teigė K. Adomaitis.
Draudimo privalumai bei galimas pakuotės užstatas
Laisvės frakcijos narys įvardijo, kad šiam draudimui įsigaliojus atsirastų keli privalumai. Visų pirma – psichologinis efektas. Žmonės pajaustų, kad pakuotė kainuoja, ir susimąstytų, ar tikrai jos visąlaik reikia.
„Paradoksas, bet net kelis kartus man yra buvę, kad, atsinešus savo puodelį, kavinės padavėjas įpildavo į vienkartinį, o tada bandydavo perpilti. Manau, tai nebepasikartotų, jei vienkartinis puodelis turėtų savo kainą“, – pridūrė K. Adomaitis.
Antra, tie, kurie turėtų savo daugkartinį indą, visuomet pajustų ir finansinę to naudą: „Šiandien tik nedidelė dalis kavinių pasiūlo nuolaidą, pavyzdžiui, atsinešus savo kavos puodelį.“
Taip pat atsirastų paskatinimas užstato sistemoms. Anot pašnekovo, įstatymo projekte numatoma, kad už vienkartinę tarą turi būti atlyginama.
„Tos kavinės, kurios įsidiegtų užstato sistemas, turėtų tam tikrą privalumą, nes čia pirkėjai visąlaik galėtų susigrąžinti užstatą.
Pasaulyje šiuo metu egzistuoja daug užstato sistemų, kurios yra patogios, leidžia susigrąžinti depozitą tiesiai į kortelę, o taromatai gali būti statomi ne tik toje pačioje kavinėje, kurioje buvo parduota pakuotė“, – atkreipė dėmesį politikas.
Įstatymų pataisų projektuose numatoma, kad įmonėms, kurios nesilaikytų naujo reikalavimo, grėstų bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 100 eurų iki 200 eurų.
Baiminasi, kad draudimas didins kainas
Greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela atkreipia dėmesį, kad visi įvedami mokesčiai anksčiau ar vėliau atsiliepia kainoms. Jos teigimu, taip nutiktų ir šiuo atveju: „Mes vertiname nepalankiai bet kokius sprendimus, kurie didina kainas mūsų klientams.“
Tinklo atstovė nurodo, kad nėra iki galo aiškios siūlomo įstatymo detalės.
„Vis dėlto tikimės, kad, jei toks įstatymas būtų priimtas, jis būtų taikomas vienodai visiems, taip pat ir maisto pakuotėms parduotuvėse, kioskuose bei visuose kituose restoranuose“, – teigė pašnekovė.
K. Adomaitis svarsto, kad tinklinės kavinės gali lengviau įdiegti užstatą. Tuo metu kur nors nedideliame miestelyje esančiai kavinei tai sudėtingiau, o gal ir į taros kainą pirkėjai jautriau sureaguotų: „Tada šiame siūlyme palikta laisvė kavinei pačiai nuspręsti, ko ji norės imtis.
Daug kas bando sakyti, kad dabar „mokėsime dukart“, bet manau, kad tai spekuliacijos – kavos kainą lemia rinka, vieta ir kt., bet ne bandymai du kartus gauti apmokėjimą už pakuotę.“
Paklaustas, kodėl nuspręsta šį draudimą taikyti tik kavinėse ir restoranuose, o ne visose vietose, t. y. parduotuvėse, kioskuose, mugėse ir kt., pašnekovas atkreipia dėmesį, kad įstatymo formuluotė sako „viešojo maitinimo įstaigose“.
„Pateikęs projektą gavau pastabų iš Seimo Teisės departamento, kad viešojo maitinimo įstaigos sąvoka turi būti patikslinta, nes įstatymuose jos nėra iki šiol apibrėžta (labiau poįstatyminiuose aktuose).
Manau (ir atitinkamai tikslinsiu per svarstymus Seime, jei projektui bus pritarta), kad visur, kur maistas įdedamas į vienkartinę pakuotę pardavimo vietoje, šis įstatymas turėtų galioti“, – aiškino seimo narys.
Nuolaidos turint savo puodelį, sveriamas cukrus ir kitos iniciatyvos
Kavinių tinklo „Caif cafe“ atstovų teigimu, jeigu bus priimtas draudimas dalinti vienkartines pakuotes nemokamai, įmonė prisitaikys ir pakuotes apmokestins.
Pašnekovai nurodė, kad jau dabar „Caif Cafe“ kavinėse klientai skatinami mažinti vienkartinių puodelių naudojimą:
„Turime savo prekinio ženklo daugkartinius puodelius, kuriuos parduodame už itin patrauklią kainą, taip pat taikome papildomą nuolaidą kiekvienam, atsinešusiam savo daugkartinį puodelį.“
Kavinių tinklo „Vero cafe“ atstovė nurodė, kad įmonė jau seniai skatina svečius turėti savo puodelius, suteikiant jiems nuolaidas. Ji įvardijo, kad šiuo metu taikoma 20 ct nuolaidą visiems gėrimams svečiui, atėjusiam su savo turimu puodeliu.
Anot atstovės, išsinešimui turima keramika netinkama, tačiau asortimente yra pardavinėjami daugkartinio naudojimo puodeliai iš kavos tirščių: „Pati tokį naudoju ir tikrai labai skaniai geriasi kava iš jo.“
Pašnekovė pridūrė, kad tinklas turi projektą, vartotojams siūlantį mesti dangtelius į specialias dėžes. Iš jų viena menininkė darys performansą.
„Kavinėse po truputį įsivedinėjame ir pratiname svečius cukrų naudoti sveriamą (įsidedant šaukšteliu), o ne iš mažų pakuočių.
Tiesiog karantinas labai pastiprino žmonių įpročius vienkartinių prekių naudojimui. Įpročius žmonės tikrai keičia negreitai ir ypač po karantino griežtų reikalavimų panašu, kad yra žmonių vis dar saugiau besijaučiančių vartojant vienkartinius daiktus, priemones“, – savo pastebėjimais dalinosi tinklo atstovė.
K. Adomaitis nurodė, kad įstatymas būtų taikomas visoms vienkartinėms pakuotėms, nepriklausomai nuo to, ar jos plastmasinės, ar kartoninės.
„Kartoninių pakuočių esu sutikęs labai mažai, paprastai tai būna kombinuota pakuotė iš kartono, plius nedidelio plastiko sluoksnio. Tokios pakuotės dar blogesnis pasirinkimas – jos sunkiai perdirbamos. Ir apskritai, vienkartinių pakuočių kiekį turėtume mažinti“, – komentavo pašnekovas.
Siūlymą vertina prieštaringai
„Vero cafe“ atstovė nurodė, kad proporcijos išsinešti ir vartoti vietoje skiriasi pagal sezoną ir orus lauke. Šaltuoju sezonu daugiau nei 50 proc. klientų geria sėdėdami kavinėje. O šiltuoju laikotarpiu proporcijos kinta priklausomai nuo oro sąlygų.
Ji pridūrė, kad, užsisakant per maisto pristatymo į namus programėles, maistui sunaudojama daug daugiau pakuotės, nei vartojant vietoje. Su gėrimais to nėra. Pašnekovės teigimu, maišelio kaina yra tokia pati perkant tiek kavinėje, tiek išsinešti.
Anot tinklo atstovės, draudimai nėra pati geriausia priemonė sąmoningumui ugdyti: „Visada labiau palaikome edukaciją apeliuojant į žmonių pastangas keisti įpročius teigiama linkme. Šiuo atveju – skatinant vartoti ne vienkartinius daiktus.
Pritarčiau depozitinei sistemai, kas yra ir su gėrimų tara. Tačiau, paliekant ne pačiam verslo sektoriui spręsti, o sistemą organizuojant valstybiniu lygiu.“
Kalbėdama apie įmonės sąnaudų skirtumus, klientams renkantis vienkartinius arba keramikinius puodelius, „Vero cafe“ atstovė nurodė, kad didelio skirtumo nėra – galbūt keramika net brangesnė.
„Skaičiuojama labai paprastai: vienkartinę tarą sudaro pirkimo kaina ir papildomi tikrai ne maži pakuotės mokesčiai. Daugkartinei tarai reikalinga investicija perkant indaplovę, jos priežiūra, remontai, vanduo, filtrai ir naudojama plovimo chemija“, – pasakojo pašnekovė.
Ji nurodė, kad vienkartinių indų kaina bus įvertinta tada, jei toks draudimas įsigalios.
„Caffeine“ kavinių tinklą valdančios įmonės „Reitan Convenience Lithuania“ Marketingo ir komunikacijos direktorė Lina Kaminskaitė prasidėjusią teisėkūros diskusiją dėl sprendimų, nukreiptų į vienkartinių puodelių poveikio aplinkai mažinimą, laiko sveikintinu dalyku.
„Tokią diskusiją taip pat esame pradėję bendrovės ir tarptautinės grupės viduje, užsibrėžėme rasti aplinkai geriausius gamybos, utilizavimo ir perdirbimo sprendimus“, – teigė atstovė.
Vis tik ji nurodė, kad, kaip ir sprendimų dėl vienkartinių maišelių paieškose, nėra lengva rasti paprastą ir greitą sprendimą, kadangi klausimas paliečia ne tik daug verslų, bet ir daugybę vartotojų.
„Turėsime rasti geriausius sprendimus kartu su Lietuvos ir ES institucijomis, partneriais ir vartotojais. Mums svarbu prisidėti prie šios aplinkai svarbios diskusijos ir sieksime būti sprendimo dalimi“, – kalbėjo L. Kaminskaitė.
