Savaitės pradžioje fiksuotas džiaugsmingas akcijų kursų kilimas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė smūgius Iranui ir pareiškė, kad artėjama prie susitarimo, nors Teheranas neigė, kad derybos vyko.
Tuo pačiu metu Iranas pareiškė, kad yra arti susitarimo su Omanu dėl šio svarbaus vandens kelio, kuris didžiąją dalį Artimųjų Rytų karo laikotarpio buvo užblokuotas, valdymo, tačiau JAV turės nutraukti savo vykdomą Irano uostų karinę blokadą.
Naftos kainos trečiadienį pradėjo šiek tiek kilti, o ketvirtadienį pakilo net iki keturių procentų, kai naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad bet kokiame susitarime su Omanu Iranas sieks užkirsti kelią JAV ir Izraelio laivams naudotis sąsiauriu.
Tai sumažino viltis dėl visiško sąsiaurio, per kurį taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, atidarymo, atgaivino baimes dėl naujo infliacijos šuolio ir vėl iškėlė į dienos šviesą palūkanų normų didinimo galimybę.
Penktadienį nafta brango
Abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos penktadienį pakilo apie vieną procentą. „Brent“ nafta pabrango 1,1 proc. iki 83,38 dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 0,9 proc. iki 78,01 dolerio už barelį.
Akcijų biržose, savo ruožtu, indeksai daugiausia juda žemyn. Seulą vėl paveikė nerimas dėl dirbtinio intelekto (DI) bumo, o Tokijas, Honkongas, Sidnėjus, Velingtonas, Taipėjus ir Manila taip pat fiksavo nuostolius. Šanchajaus ir Singapūro biržų indeksai šiek tiek pakilo.
Tai įvyko po to, kai Volstrite „Dow“ indeksas nukrito po tris dienas fiksuoto augimo, kuris buvo pasiekęs rekordines aukštumas. Analitikai teigė, kad naujausi įvykiai privertė prekiautojus suabejoti, ar savaitės pradžioje užfiksuotas pelnas buvo pagrįstas.
