..kaip sudaryti nepatogumu mok.moketojams..ivesk mokesciu..Visos šalies audita reikia padaryti,sužinosi kada jos smn ir chutve plauna koridorius..

Kad keltų verslui mokesčius iki tokio lygio, kuri procentaliai moka gyventojai nuo savo pajamų. Ir pasakysiu kodėl. Pirma, verslas nesolidarus su gyventojais, pats susigražindamas PVM, nori kelti šita mokestį, nes jo paprasčiausiai nemoka, reiškia niekuo absoliučiai neprisideda. Antra, turėdamas valstybėje svorį, nereikalauja valdžios, kad būtų sumažinti valdininkai ir biurokratai bent per pusę, nes jų yra žymiai daugiau nei Europoje ir tada pats verslas turėtų sau kaip jie sako trūkstamų darbuotojų ir nereiktų vežtis ruberoidu, kad dempinguoti vietiniams ir taip mažas algas, jei trūksta, kodėl lenkų, vokiečiu, skandinavų neatsivežat. Ir trečia, verslas būdamas ir taip neubagas, dar nusuka nuo valstybės PVM , pirkdamas kaip įmonei, nors naudojasi savininkai asmeniškai, prabangius auto, jachtas, namus, rūbus, net ir maistą. Padariau išvada, kad verslas turbūt sumoka tik ta dividendų išsiemimo mokestį, nes čia niekaip negali jo išvengti. O kitus mokesčius apeina įvairiais būdais. Bet dėl to kalčiausi politikai, priėmė įstatymus su šimtais išimčiu. O jei registruose verslą užsienyje, tai tegul ten ir dirba, pas mane tokie viešuose pirkimuose stovėtų gale, ir laimėtų tik tada, kai vietinės įmonės to darbo nenorėtų.

Nesuvokia ką rašo. Kol akcininkas išsima pinigus jis dar gom moka. Tad ir sumoka kiek daugiau

Toks plataus masto mokesčių kėlimas yra absoliučiai laukinės politikos išdava, kai politikoje nebelieka diplomatijos, o lieka aklas noras kariauti. Tai labai panašu į beždžionę, kuriai šeimininkas tyliai įdavė granatą.

Jav revoliucija kilo del 3.2% mokescio pakelimo arbatai tik.

Kainos bus pakeltos tiek, kad padengti išaugusi pelno mokestį, kad pelnas liktų tas pats arba didesnis, nes akcininkams irgi viskas brangsta. Valstybė mokesčius susirinks, bet juos sumokės galutinis vartotojas per brangstančias prekės.

Lietuvos mokesčių sistema atrodo palyginti lengvesnė nei Vakarų Europos šalyse, tačiau tai nereiškia, kad gyventojai turi daugiau laisvų pajamų ar kad pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos mokesčių našta atrodo mažesnė:

1. Mažesnis viešųjų paslaugų finansavimas

Vakarų Europoje (pvz., Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje) didesnė dalis BVP skiriama viešosioms paslaugoms:

Sveikatos apsauga (nemokamos arba labai pigios paslaugos)

Švietimas (aukštasis mokslas dažnai nemokamas arba pigus)

Socialinė apsauga (didesnės bedarbio išmokos, subsidijos būstui, vaikų priežiūrai)


Lietuvoje šios sritys gauna mažiau finansavimo, todėl gyventojai dažniau turi patys padengti išlaidas privačiam gydymui, ugdymui ar būsto paskoloms.

2. Mažesni atlyginimai ir pajamų apmokestinimas

Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas procentaliai gali atrodyti mažesnis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės realiai moka mažiau mokesčių. Pagrindiniai veiksniai:

Vidutinis atlyginimas yra mažesnis, todėl pajamų mokesčiai generuoja mažiau įplaukų valstybei.

Progresinis apmokestinimas (kaip Vokietijoje ar Ispanijoje) Lietuvoje taikomas tik nuo labai didelių pajamų, todėl dauguma darbuotojų moka fiksuotą 20% pajamų mokestį.


3. Aukštas netiesioginių mokesčių lygis

Nors Lietuvoje pajamų ir pelno mokesčiai yra mažesni, gyventojai moka aukštus netiesioginius mokesčius:

PVM (21%) – beveik toks pat kaip Vakarų Europoje.

Akcizai degalams, alkoholiui, tabakui – aukšti, palyginti su gyventojų pajamomis.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir kiti mokesčiai sudaro papildomą naštą.


4. Didelė šešėlinė ekonomika

Lietuvoje vis dar egzistuoja didelė neoficialios ekonomikos dalis. Dalis verslų ir gyventojų vengia mokesčių arba deklaruoja mažesnes pajamas, todėl valstybė negali surinkti tiek biudžeto pajamų kaip Vakarų Europos šalys, kur kontrolė griežtesnė.

5. Socialinės apsaugos skirtumai

Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje mokesčiai yra didesni, bet gyventojai gauna daugiau:

Didelės bedarbio išmokos (gali siekti net 60–80% buvusio atlyginimo)

Nemokama arba pigi sveikatos apsauga

Kokybiškesnė viešoji infrastruktūra


Lietuvoje žmonės dažnai patys moka už mediciną, švietimą ir net pensijų kaupimą, todėl bendras pragyvenimo lygis gali atrodyti mažesnis, net jei mokesčiai yra mažesni.

Išvada

Lietuvos mokesčių našta atrodo mažesnė, nes:

1. Valstybė mažiau finansuoja viešąsias paslaugas, todėl žmonės daugiau moka patys.


2. Pajamų mokesčiai mažesni, bet netiesioginiai mokesčiai (PVM, akcizai) yra aukšti.


3. Šešėlinė ekonomika mažina surenkamus mokesčius, todėl mokesčių tarifai negali būti tokie pat aukšti kaip Vakarų Europoje.


4. Socialinė apsauga Lietuvoje yra silpnesnė, todėl gyventojai turi daugiau finansinių įsipareigojimų savo lėšomis.



Tai reiškia, kad nors oficialiai mokesčių lygis Lietuvoje mažesnis, realus žmogaus disponuojamų pajamų lygis gali būti ne toks aukštas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Lietuvos mokesčiai atrodo mažesni nei Vakarų Europoje, bet tai nereiškia, kad gyventojai turi daugiau laisvų pajamų. Pagrindinės priežastys:
1. Mažiau viešųjų paslaugų – mažesnis finansavimas sveikatai, švietimui, socialinei apsaugai, todėl žmonės patys moka daugiau.
2. Mažesni atlyginimai – nors mokesčiai procentaliai atrodo mažesni, surenkama mažiau lėšų valstybei.
3. Daug netiesioginių mokesčių – PVM (21%), aukšti akcizai degalams, alkoholiui, tabakui.
4. Šešėlinė ekonomika – nemaža dalis pajamų lieka neapskaityta, todėl valdžia negali surinkti daugiau mokesčių.
5. Silpnesnė socialinė apsauga – mažesnės pensijos, bedarbio išmokos ir viešosios paslaugos, todėl gyventojai daugiau moka iš savo kišenės.
Apibendrinant: nors oficialūs mokesčiai mažesni, realus pragyvenimo lygis nėra aukštesnis, nes žmonės patys dengia daugiau išlaidų.
Pakėlus mokesčius problemos nemažės , valstybė neprisidės , o sumokėsim daugiau.

Nesuprantu, kiek metų gyvename nepriklausomi , o valstybė darosi vis biednesnė? Kasmet atsiranda nauji mokesčiai, o esami yra didinami. Ir vis negana. Tai klausimas kyla apie biudžeto atmdministravimą? Jei nuolat reikia vis didesnių sumų biudžetui, tai matyt yra pinigai švaistomi kosminiais mastais arba dalis išvagiama. Kitų variantų nematau. Nesigirdi, jog pastaruoju metu kokia STT būtų pagavusi kokį valdininką ar verslininką kuris vagia pinigus. O tokių tikrai yra. Vietoj to, kad susitvarkytų valdžia savo daržą, nori eilinį kartą apiplėšti žmones

Paziurekit i verslininkus, jie dar skundziasi kad jiems mazai, jie apteke prabangiomis masinomis, butais. Su darbuotojais nesidalina, verslininkai tik zyzia kad negales nusipirkti papildomo buto ar sklypo, ar naujos masinos dukrai ar sunui. Lobistai be abejo priesinsis. Apmokestinkit juos pagaliau lygiai vienodai su gpm