„Šią savaitę „LTG Cargo“ oficialiu raštu informavo BKT, jog iki išsamaus patikrinimo stabdomos su bendrove sudarytos sutartys“, – BNS pranešė LTG.
Anot jos, grupė su BKT turi tris skirtingas paslaugų sutartis, pavyzdžiui, dėl vežimų organizavimo ar naudojimosi informacine sistema „E. krovinys“.
Didžiausias BKT akcininkas Igoris Udovickis, praėjusią savaitę BNS tvirtinęs, kad įmonė neturi sutarčių su LTG, penktadienio pavakarę dar kartą pakartojo šią informaciją, o „LTG Cargo“, anot jo, painiojasi.
„Deja, turėčiau pakartoti – nėra jokių trijų sutarčių. Jei pastebėjote, „LTG Cargo“ nuolat painiojasi savo pranešimuose, anksčiau, atrodo, buvo 5-6 sutartys“, – rašoma I. Udovickio atsiųstame atsakyme.
Anot jo, terminalas anksčiau su „Lietuvos geležinkelių“ įmone turėjo tik vieną manevravimo paslaugų sutartį, tačiau ir ji nustojo galioti, nes BKT pradėjo naudotis su pastaruoju susijusio „Gargždų geležinkelio“ paslaugomis.
„Buvo viena 2016 metų sutartis dėl „LTG Cargo“ manevravimo paslaugų teikimo BKT, bet sutartis faktiškai negaliojo vien dėl to, kad dar gerokai iki 2016 metų terminalas jau naudojosi „Gargždų geležinkelio“ paslaugomis“, – teigia I. Udovickis.
Pasak jo, BKT ne tik nedalyvavo vežant „probleminį krovinį“, bet ir nėra jo gavėjas – terminalas esą neturi nieko bendra su jo gabenimu.
Tuo metu „LTG Cargo“ teigia turinti įrodymų, kad BKT dalyvavo vasario pradžioje į Lietuvą iš Baltarusijos įvežant 15 vagonų su karbamidu, pagamintu bendrovėje „Grodno Azot“, kuriai taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
„Kaip rodo vežimo paraiškų duomenys, bendrovė BKT dalyvavo vežimo procese kaip krovos kompanija“, – teigia LTG.
Pasak LTG, sutartis su BKT būtų atnaujintos, jei ji įrodys, kad laikosi tarptautinių sankcijų kad jos netaikomos įmonei.
„Jeigu bendrovė norėtų atnaujinti paslaugų teikimą, jos prašoma pateikti deklaraciją dėl Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymosi ir kompetentingos Lietuvos institucijos išvadą, kad įmonei netaikomos sankcijos, įskaitant ir netiesiogiai per nuosavybės teisę arba kontrolę“, – teigia LTG.
BKT iki 2022 metų vasario per metus kraudavo maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“, valdančios 30 proc. jo akcijų, trąšų. Klaipėdos įmonė turėjo ambicijų plėstis ir krauti 16 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų.
„LTG Cargo“ prieš savaitę vienašališkai nutraukė sutartį su baltarusiško karbamido krovinio ekspeditore, Klaipėdos bendrove „Uosto vartai“, šiai nepatvirtinus krovinio kilmės.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ anksčiau pranešė, kad „Uosto vartai“ ir BKT galėjo dalyvauti iš Baltarusijos į Lietuvą įvežant karbamido trąšas iš sankcionuotos bendrovės „Grodno Azot“.
Pasak „Sienos“, karbamidas buvo vežamas iki BKT Klaipėdos uoste, o krovinio kelionėje dalyvavo Kauno bendrovė „Rogera“, Klaipėdos „Girera“, Baltarusijos „Technospectrading“, Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys.
Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausio 13 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą vis dar esama.
