Lietuvos banko vertinimu, šalies BVP augimas nuosekliai lėtėja, tačiau išlieka pakankamai spartus. Krinta nekilnojamojo turto rinkos apyvarta, griežtėja skolinimo sąlygos - tai pasireiškia sumažėjusiu paskolų srautu tiek įmonėms, tiek namų ūkiams - ir jau artimiausiais mėnesiais turėtų lemti mažesnį statybų ir su jomis susijusių veiklų aktyvumą.
Palyginti su pastarųjų kelerių metų augimo tempais, 2009 m. realiojo BVP augimas sulėtės maždaug perpus, tačiau išliks pakankamai tvirtas ir atitiks darbo našumo augimą.
Pastaraisiais mėnesiais bendroji metinė infliacija toliau didėjo. Birželio mėn. vidutinė metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija siekė 9,3 proc. 2008-2009 m. infliaciją daugiausia skatins žaliavų kainų didėjimas. Vidutinė metinė infliacija 2008 m. turėtų būti tik kiek mažesnė nei 12 proc. 2009 m. numatomas nuoseklus infliacijos mažėjimas.
Nors daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektoriuose nerimas dėl sisteminės rizikos šiuo metu yra sumažėjęs, normalus finansų sektoriaus funkcionavimas dar nėra atkurtas. Sukrėtimai pasaulio finansų rinkose tiesiogiai Lietuvos finansų sistemos beveik nepalietė, tačiau dėl lėtėjančio ūkio augimo daugelyje Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių kyla eksporto plėtros rizika. Kaimyninėse Baltijos šalyse ekonomikos augimas sulėtėjo daug greičiau, nei tikėtasi. Pirmąjį metų ketvirtį metinis realiojo BVP augimas Estijoje buvo mažiausias per 8 metus - 0,1 proc., tuo tarpu Latvijos ekonomikos augimas sumažėjo iki 3,3 proc. Visgi Rusijoje BVP augimas išlieka spartus. Kylant naftos ir ne energijos žaliavų kainoms, toliau sparčiai didėjanti infliacija tampa pasaulio ekonomikos problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose valstybėse.
Lėtėjant darbo užmokesčio augimui, pamažu didėjant nedarbo lygiui ir infliacijai, privataus vartojimo augimas turėtų labiau sulėtėti antrąją šių metų pusę. Energijos kainų nepalanki raida taip pat yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl ko infliacija gali būti didesnė, negu numatyta pagrindiniame prognozių scenarijuje. Vartotojų perkamąją galią reikšmingai mažins energijos kainų šuoliai visu prognozės laikotarpiu.
Prognozės laikotarpiu eksporto augimą palaikys palanki ūkio raida Rusijoje ir kai kuriose kitose NVS šalyse, gamybos orientacija į ūkio ciklų svyravimams atsparesnius produktus, o stabdys BVP augimo sulėtėjimas ES, ypač Latvijoje ir Estijoje.
