Kaip sako specialistai, maisto papildas – ne vaistas, o maistas, tačiau, kaip rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys, be trūkstamų maistinių medžiagų juos gerdami galime gauti ir to, ko visai nenorėtume. Pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, švino ar gyvsidabrio.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mamai ir močiutei mirus nuo vėžio Jurgita jau išsioperavo kelis organus: „Nesergi, bet vaikštai peilio ašmenimis“

Ekspertas apie svorį mesti padedančias piliules: „Tai yra gryniausi kliedesiai“

Per alinančius karščius lietuviai užplūdo vaistines: 1 dalykas stebina – šių preparatų poreikis didesnis

Kasmet Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ištiria apie tris šimtus papildų. Jei aptinka nesaugių vitaminų, praneša ir kitos valstybės. Vien šiemet tokių pranešimų gavo 17, pernai 6. Pernai spalį Lietuvoje parduodamuose lenkiškuose papilduose rasta gyvsidabrio, kurio kiekis leistiną normą viršijo 4 kartus. Šių papildų buvo parduota apie 60 kilogramų, dalį pirkėjai grąžino. 

„Dabar tiksliai nepakomentuosiu, bet kažkiek pavyko. Kažkiek grąžino, tai grąžinome tiekėjui. Pirmas kartas žinokit. Blogai vertinam šitą situaciją“, – komentuoja „Biceps“ direktorius Oskaras Cimošas. 

Pernai spalį specialistai rado tikrą gyvsidabrio bombą – ginkmedžio „Ginkgo biloba“ papilduose iš Kinijos gyvsidabrio kiekis viršijo 500 kartų. Tokių miltukų su gyvsidabriu verslininkai išplatino 26 kilogramus.

„Patvirtiname, kad mūsų įmonėje buvo atliekamas VMVT patikrinimas dėl galimai nesaugių maisto papildų tiekimo į Lietuvos rinką. Įmonė bendradarbiauja su VMVT pareigūnais, galimai nesaugūs maisto papildai yra išimti iš prekybos, nukentėjusiųjų asmenų nėra“, – komentuoja „Gamtaurus“ direktorius Vincas Gumuliauskas.

Tačiau papilduose pasitaiko ne tik gyvsidabrio, bet ir pesticidų – viena Lietuvos įmonė pardavė per 300 kilogramų lenkiškų papildų „Fiber detox“, kuriuose pesticidai leistiną normą viršijo 4 kartus.

„Buvo tiekėjo klaida aptikta, iš kažkur ten užsakė, buvo blogai padaryta, mes gavom pranešimą, buvo visi klientai informuoti, visi grąžino, išsiuntėm atgal sunaikinimui. Nuoširdžiai visiems asmeniškai klientams pats parašiau, informavau“, – teigia „Insanefits“ vadovas Lukas Smagurauskas.

Rado kancerogeninių medžiagų

Vieni amerikietiški papildai buvo apšvitinti jonizuojančia spinduliuote, bulgariškuose rasta pelėsio. O net keliuose populiariuose maisto papilduose, skirtuose moterims, norinčioms pastoti, palengvinti menopauzę ir vyrams, turintiems bėdų su prostata, rasta dažiklio titano dioksido, kurį jau porą metų papilduose naudoti uždrausta, nors vaistuose kol kas leidžiama. 

„Tyrimai su gyvūnais parodė, kad tai kancerogeninė medžiaga ir dabar yra uždrausta naudoti maisto produktuose. Noriu atkreipti dėmesį, kad maisto papilduose nebuvo nurodyta, gamintojas nenurodė, kad yra titano dioksidas“, – sako Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Po balta titano dioksido spalva slepiasi keli sunkieji metalai.

„Cheminė formulė yra tokia pati, kaip ir dažai, kuriuos mes naudojame dažyti sienas, grindis. Tačiau norint titano dioksido naudoti maiste buvo nustatyti griežtesni reikalavimai – švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris turėjo neviršyti nustatyto kiekio“, – teigia A. Išarienė.

Beveik pusę tonos papildų su titano dioksidu išplatinusi įmonė sako, kad susigrąžino iš rinkos papildus ir kartu su sandėlyje likusiais perdavė sunaikinti.

„Entafarma“ aiškinasi situaciją su produktų gamintoju „Vitabiotics Ltd.“, kodėl mūsų įmonei po 2022 m. rugpjūčio 7 d. buvo patiekti maisto papildai, savo sudėtyje turintys titano dioksido, nors gamintojo mums pateiktuose produktų sudėties dokumentuose titano dioksido nebuvo“, – sako „Entafarma“ farmacinės veiklos vadovas Darius Linkevičius.

Maisto papildams – ne tokia griežta patikra

Maisto ir veterinarijos tarnyba leidimą pardavinėti papildus duoda patikrinusi tik verslininkų pateiktus dokumentus.

„Vaistai praeina klinikinius tyrimus, o maisto papildams, tas, kas deklaruojama, jiems reikia tiesiog turėti tam tikrą kiekį tų sudedamųjų medžiagų, kuris yra nurodomas etiketėje ir gamintojas turi tą sudėtį atitikti“, – sako VMVT atstovė Ilona Drulytė. 

Tik papildai ne iš Europos Sąjungos šalių tiriami dėl sunkiųjų metalų, pesticidų, salmonelių, jonizuotės – priklausomai nuo labiausiai tikėtinos taršos. 

Maisto ir veterinarijos tarnyba pernai atliko beveik šimtą planinių papildų patikrinimų, dar bent tiek – pagal skundus.  

Pasak specialistų, ir patys žmonės turėtų pagalvoti, kokius papildus ir kur perka. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.