Pranešime spaudai nurodoma, kad kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat. Kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis. O socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi.
Ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas.
Todėl atsižvelgiant į grėsmes ir ekspertų vertinimus, Seimo narė siūlys Lietuvoje įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti prievolę platformoms veiksmingai tikrinti vartotojų amžių ir atsakomybę už šio reikalavimo nevykdymą.
„Vaikų saugumas ir socialiniai tinklai nesuderinami. Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei. Amžiaus – pilnametystės cenzas galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai, skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Todėl siūlysiu nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles “, –rašoma pataisų iniciatorės pranešime spaudai.
Grėstų atsakomybė
Numatoma, kad socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – ne savideklaraciją, o technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių. Platformoms tektų pareiga užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
Socialinio tinklų platformai nesilaikančiai nustatytų amžiaus patikros įpareigojimų bus numatoma administracinė atsakomybė.
