Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kalbinti lietuviai apie kuro kainas gimtinėje atsiliepė taip:
„Visada norisi mažesnių kainų, bet šiai dienai gal yra nukritę, būdavo beveik 2 eurai, tai kosminės kainos. Žmonės ir taip patiria daug išlaidų, norėtų nuvykti toliau, bet kuro kainos tokios, kad mažina žmonių galimybes.“
„Biškį brangoka, brangoka. Reikia važiuoti, reikia pirkti, nori nenori. Visi važiuoja į Lenkiją, kad užsipiltų kuro, pro Lietuvą pravažiuoja, čia ir pelno nėra, ir mokesčių nėra, jei mažiau pila kuro.“
Palygino kuro kainas Lietuvoje ir Lenkijoje
Kol vieni Lietuvos gyventojai kantriai pakenčia lietuviškas degalų kainas, kiti dairosi į Lenkiją, kur benzinas ir dyzelinas šiuo metu pigesni. Vidutiniškai 1 litras benzino birželio 9-osios duomenimis Lietuvoje kainuoja 1 eurą ir 39-is centus, Lenkijoje 4-iais centais pigiau. Vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje siekia 1 eurą ir 41-ą centą, Lenkijoje litras 8-iais centais pigesnis.
„Jeigu imtumėme pasienio degalines, kurios yra šalia Lenkijos atstumu 50-60 km, beveik iki Vilniaus, pardavimai yra nukritę 50 procentų ir privačių“, – teigė „Circle K“ degalinių tinklo vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas.
Dar jautriau nei gyventojai, degalų kainų skirtumus vertina verslas, kuriam šiuo metu neapsimoka Lietuvoje pilti degalų.
„Jeigu kuras Lenkijoje yra vienu centu pigesnis. Čia, Lietuvoje, nebus užsipilamas nė litras. Viskas bus pilamasi Lenkijoje ir tiek“, – tikino Vilniaus universiteto dėstytojas ir ekonomistas Algirdas Bartkus.
O taip dabartines kainas Lietuvoje vertina vežėjų verslas.
„Sako žiūrėk, mes anksčiau pildavomės už 90 milijonų eurų Lietuvoje. Dabar kažkur pilame už 2. Ir tai pilame už 2 tik dėl to, kad jau tingime iki galo tą maršrutą koreguoti“, – sakė „Future fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.
Padedame sukaupti biudžetą Lenkijai
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad nuo naujųjų metų, kai valdžia pabrangino degalus, sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais dyzelino išgabenimas Lietuvoje krito maždaug šimtu milijonų litrų lyginant su pernai. Tiesa, nors dyzelino Lietuvoje parduodama mažiau, vien dėl to, kad jam taikomi didesni mokesčiai, Lietuvos valdžia surinko 8-iais milijonais eurų daugiau.
„Akcizus kelia 27-iais procentais, o tada džiaugiasi, kad turi 3,4 procento akcizų derlių, bet akcizai nėra vieninteliai mokesčiai, kurie pas mus siejami su prekių pardavimais. Yra greta jų ir PVM, kada mes turime tokius didelius nuosmukius pardavimuose, žinoma, kad pas mus PVM bus duobė“, – aiškino ekonimistas A. Bartkus.
Verslas mano, kad šiek tiek padidėjęs akcizų surinkimas neatsveria tos žalos, kurią padaro sumažėjusios degalinių apyvartos.
„Privertę gyventojus mokėti didesnes sąskaitas už dyzeliną, sumažinus pardavimus dyzelino, išlaikome tas pačias mokestines pajamas, ir padedame sukaupti biudžetą Lenkijai“, – tikino A. Bartkus.
Valdžia akcizų mažinti neketina
Valdžia dažnai priekaištauja verslui, kad metų pradžios duomenys neatitinka realybės: yra per prasti, nes verslas stengėsi užsipirkti daugiau degalų gruodį, iki mokesčių padidėjimo, tačiau Lietuvos degalinės įvertino visas aplinkybes.
„Lietuvos degalinės per pirmus 4 mėnesius pardavė dyzelino beveik 15 procentų mažiau lyginant su praėjusių metų laikotarpiu, kas sudaro 73 milijonus litrų neparduoto dyzelino kiekio, skaičiai yra tris kartus didesni nei buvo planuoti valdžios. Valdžia buvo suplanavusi 6 procentų kritimą, 4-ių mėnesių rezultatai rodo, kad kritimas yra gerokai didesnis“, – tikino Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
„Turime savo sunkvežimius ir dirbame vietinėje rinkoje, kažkiek prekių atsivežame ir iš Latvijos, ir iš Lenkijos. Kaip taisyklė, mes, važiuodami į Lenkiją, stengiamės pakeisti sunkvežimius, kad užsipiltus pilnus bakus ir grįžtų į Lietuvą su pilnais bakais, kad būtų mažesnės išlaidos kurui, stengiamės, kad prekės būtų pigesnės“, – tikino „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Lietuvos degalinės skaičiuoja, kad dėl didesnių akcizų iš viso nesurinko 111 milijonų eurų.
„Tai yra 4 mėnesių apyvarta, vidutiniško, Lietuvoje esančio tinklo apyvarta. Galima sakyti 25-30 degalinių įmonė, su 300-400 darbuotojų, uždaroma“, – teigė S. Mačiukas.
Kadangi valdžia planuoja akcizus didinti ir toliau, verslas prašo sustabdyti ar bent sulėtinti mokesčių augimą tiek, kad degalų kaina atlieptų situaciją kitose valstybėse.
„Nereikėtų daryti skubotų išvadų, ypač kai dar turime duomenis tik už pirmus 4 mėnesius“, – tikino finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų ministerija turi sudariusi darbo grupę, kuri vertina degalų pardavimus, tačiau aiškina, kad skubotų sprendimų nebus. Esą reikia turėti bent pusės metų duomenis tam, kad būtų galima imtis veiksmų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
















































































































































































































































DABAR UŽSIMANEI SAU LIGONINĖS!
TRŪKSTA TIK BAŽNYČIOS SAU,
KOMUNISTE