Vida Tavorienė VL žurnalistė
Vadinamuosius sofos ūkininkus pagimdžiusi ES žemės ūkio politika paranki ir Lietuvos politikams. Kas iš daugybės potencialių rinkėjų norėtų atimti beveik už dyką gaunamas tiesiogines išmokas?
Pastaraisiais metais bandoma nedrąsiai tramdyti jokios produkcijos negaminančius, bet tiesiogines išmokas gaunančius sofos ūkininkus. Reikalaujama, kad jie laikytų bent vištų, triušių ar bičių, jei nėra galimybių auginti stambesnių gyvulių. Tačiau palikta landų, kaip ir nesilaikant šių reikalavimų, susižerti paramos pinigų. O nuo kitų metų gali nebelikti ir šių prievolių sofos ūkininkams, nes Briuselis nesuinteresuotas, kad mūsų ūkininkai gamintų daugiau žemės ūkio produkcijos.
Kaime padaugėjo gyvulių
Lietuvos žemdirbiai, gaminantys žemės ūkio produkciją, sofos ūkininkus vadina žemės ūkio rakštimi. Jiems tarpti sąlygas sudarė Briuselis, o Lietuvos valdžia tai palaimino. Juk politikams būtų labai neparanku iš daugybės potencialių rinkėjų atimti tiesiogines išmokas.
Vis dėlto prieš dvejus metus buvo nuspręsta prigriebti sofos ūkininkus ir sugriežtinti sankcijas už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimus. Nustatyta, kad eklaruojantieji pievas privalo laikyti gyvulius. Tiesa, šis reikalavimas gana sąlygiškas – 2012 m. viename hektare pievų buvo privaloma laikyti bent 0,1 sutartinio gyvulio (SG), o 2013 – 0,2 SG. Pavyzdžiui, pernai deklaravus 5 ha pievų, reikėtų laikyti vieną karvę ar jautį, o vieną hektarą užtektų laikyti vištų pulkelį, 8 triušius ar 4 bičių šeimas. Reikalavimas laikyti gyvulius netaikomas, jei deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudarė ne daugiau kaip 20 proc. visų tiesioginėms išmokoms gauti deklaruotų ir tinkamų skirti paramą žemės ūkio naudmenų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai teigė, kad dėl atsiradusios prievolės deklaruojantiesiems pievas laikyti gyvulius lėtai retėja sofos ūkininkų gretos. Tačiau šiokie tokie pokyčiai matyti. „Tie, kurie deklaravo pievas ir nelaikė jokių gyvulių, pradėjo domėtis mėsiniais galvijais, pirkti avis. Kaime gyvulių daugėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip tikėjomės“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus vadovas Darius Viliūnas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė patvirtino, kad daugiau deklaruojama galvijų, kiaulių, avių, triušių, naminių paukščių, bičių šeimų ir kt. „Daugiau registruojama mėsinių galvijų, vištų, daugėja pavienių kiaulių augintojų. Bet kokie pokyčiai, susiję su išmokomis, daro įtaką žmonių elgsenai“, – teigė ji.
Politikai pataikauja rinkėjams
Žemės ūkio produkcijos gamintojai įsitikinę, jog sofos ūkininkų greitai nebeliktų, jei politikai ryžtingai nuspręstų, kad tiesioginės išmokos skirtos ne kaimo socialinėms problemos spręsti, o ūkių gyvybingumui ir konkurencingumui palaikyti. „Papildomi reikalavimai – geras sprendimas, tačiau nustatomos visokios išimtys leidžia apeiti prievoles. Visiems žinoma, kad politikai, aukšti valdininkai yra prisipirkę nemažai žemių. Jie taip pat taikosi į išmokas“, – aiškino Alytaus rajono ūkininkų sąjungos „Dzūkijos ūkininkas“ vadovas Romas Kisleravičius.
Anot ūkininko, pagal Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas negalime skatinti gamybos, tačiau galima kitais būdais nustatyti, kad tiesioginės išmokos atitektų iš tikrųjų dirbantiems, žemės ūkio produkciją gaminantiems ir šalies iždą mokesčiais papildantiems žemdirbiams.
„Bet politikai trumparegiškai vaikosi populiarumo, nenori prarasti rinkėjų palankumo. Todėl, užuot skatinus gamybą ir ekonomiką, leidžiama išmokas išdalyti nieko negaminantiems išmokų gavėjams“, – apgailestavo R.Kisleravičius.
Jis skaičiavo, kad Alytaus rajone nuo 15 iki 20 proc. deklaruojamo ploto priklauso sofos ūkininkams. „Nei patys dirba, nei kitiems duoda. Tokia politika neskatina gamybos ir plėtros. Buvo kalbama, kad tie, kurie patys negali dirbti, galės prašyti Valstybės žemės fondo, kad surastų nuomotoją. Išnuomoję žemę, žmonės sąžiningai gautų pajamų, o tiesioginės išmokos atitektų tiems, kas iš tikrųjų dirba. Tačiau niekas tuo nesirūpina“, – samprotavo ūkininkams atstovaujančios organizacijos vadovas.
Apeina reikalavimus
D.Viliūno manymu, Zarasų rajone sofos ūkininkai karaliauja apie trečdalyje deklaruojamo ploto. „Palyginti su ūkininkais, gaminančiais produkciją, jie turi pranašumų. Gyvulius laikantys ar javus auginantys ūkininkai patiria nemažai išlaidų, o sofos ūkininkai tik nupjauna žolę ir gauna išmokas“, – apie neracionalią ūkininkų rėmimo politiką kalbėjo ekologinio ūkio savininkas.
Už 2013 m. pagrindinė tiesioginė išmoka už 1 ha buvo apie 450 Lt. O ūkininkaujantys nepalankiose ūkininkauti vietovėse gauna ir papildomą paramą – 136 arba 179 Lt už ha (atsižvelgiant į vietovės nepalankumą).
D.Viliūnas pabrėžė, kad sofos ūkininkai gali nepaisyti reikalavimo laikyti gyvulius. Jei nenori rūpintis gyvuliais, jie gali deklaruoti pievas ir ganyklas, skirtas prekinei žolinei produkcijai. Vadinasi, nupjautą žolę jie turėtų parduoti ir turėti tai įrodančius dokumentus. Ši priemonė pasirodė patraukli, nes 2013 m. šalyje buvo deklaruota bemaž 41 tūkst. ha pievų ir ganyklų, kuriose nupjauta žolė turėjo būti parduota, o 2012 m. – vos daugiau nei 1tūkst. ha.
Tarp deklaruojančiųjų pievas ir ganyklas populiarios ir išmokomis remiamos aplinkosaugos priemonės. Kai kurias iš jų ūkininkai vadina „paukštelių“ programomis. „Kol nebuvo reikalavimo laikyti gyvulių, tie, kurie nieko negamino, labai mėgo kraštovaizdžio tvarkymo programą. Iš dalyvaujančiųjų šioje programoje nieko ypatingo nereikalaujama: žolę pjauti tada, kai išsiperi paukšteliai, ir sugrėbus ją išvežti. Bet niekas to nedaro, tik žolę susmulkina, tikėdamiesi, kad nepaklius tikrintojams“, – aiškino D.Viliūnas.
Tiesa, prievolė laikyti gyvulius taikoma tik naujiems kraštovaizdžio tvarkymo programos (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) dalyviams arba jau esamiems dalyviams, kurie nuo 2012 m. prisiėmė naujus įsipareigojimus. „Apmaudu, kad ir už ekologinę gamybą, ir už kraštovaizdžio tvarkymą skiriama panašaus dydžio išmoka, nors ekologiškos produkcijos gamintojų ir paukštelių saugotojų patiriamos išlaidos nepalyginamai skiriasi“, – sakė Zarasų rajono ūkininkas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, 2013 m. deklaruota 931 374,81 ha pievų ir ganyklų, o 2012 m. – 972 716,81 ha.
Paramos už dyką nelaukia
Kitaip mano Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Vaitėnas. „Jei žmonės turi pievų ir ganyklų, jas tvarkingai nušienauja, prisideda prie kraštovaizdžio tvarkymo, tegu gauna išmokas. Kam juos versti laikyti gyvulius?“ – kaimo gyventojus užstojo jis. Anot Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovo, garbaus amžiaus kaimo gyventojų, gaunančių išmokas už kelis hektarus pievų, nedera vadinti sofos ūkininkais. „Tokie yra miestiečiai, kurie spekuliavimo tikslais yra prisipirkę žemių ir jas deklaruoja. Jiems ir turėtų būti taikomos griežtos sankcijos. O kaimo gyventojai to neužsitarnavo. Ar blogai, kad senyvo amžiaus žmonės, visą amžių dirbę žemės ūkyje, dabar savo žemėje neleidžia vešėti piktžolynams ir už tai gauna išmokas bei prisiduria prie savo varganų pensijų? Jie paramos už dyką nelaukia – pievas susitvarko kaip reikalaujama. Tik ar reikia vos krutančią močiutę versti laikyti karvę? Kas gali ir turi sveikatos, tie ir neraginami laiko gyvulius“, – samprotavo J.Vaitėnas. Prievolės gali nebelikti
Šiemet deklaruojantieji pievas ir ganyklas kiekviename hektare turi laikyti po 0,3 SG (pavyzdžiui, 10 ha turi tekti 3 karvės). Tačiau kitais metais tokios prievolės gali visai nebelikti.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Karolio Anužio, norima kuo daugiau kito finansinio laikotarpio paramos skirti aktyviems ir dirbantiems ūkininkams remti. Tačiau kol kas nėra apibrėžta „aktyvaus ūkininko“ sąvoka.
„Dėl to kyla nemažai problemų derybose su Europos Komisija. Prievolė siekiantiesiems tiesioginių išmokų laikyti gyvulius traktuojama kaip gamybos skatinimas. O to neleidžia Pasaulio prekybos organizacija. Vadinasi, negalėsime nustatyti tų saugiklių“, – sakė K.Anužis.
Senosiose ES narėse, kuriose išnaudojamos visos žemdirbystės galimybės, tiek sofos ūkininkų nėra. „Joms mūsų problemos neaktualios, todėl, matyt, ir nenorima mums padėti jas spręsti“, – svarstė K.Anužis.
Tiesa, visos ES šalys yra įsipareigojusios nemažinti daugiamečių pievų ir ganyklų plotų. Šiam plotui sumažėjus iki 10 proc., šaliai narei gali būti pritaikytos sankcijos. Lietuvoje, palyginti su 2004 m. deklaravimo duomenimis, pievų ir ganyklų plotai sumažėję apie 8 proc.
NMA duomenimis, sausio 27 d., pareiškėjams jau išmokėta 932,7 mln. Lt tiesioginių išmokų. Tai sudaro 76 proc. visų 2013 m. pateiktoms deklaracijoms skirtų lėšų (finansinis vokas viršija 1,231 mlrd. Lt). Komentaras
Nubausta 53 tūkstančiai pareiškėjų
Aistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Jei pareiškėjas ūkinių gyvūnų laiko per mažai ar jų visai nelaiko, pareiškėjui taikoma sankcija. Nelaikantiesiems gyvulių taikytina 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą visoms paramos priemonėms, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai. Jei 2013 m. pateiktoje paraiškoje nustatomas pakartotinis tyčinis reikalavimo pažeidimas, išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Taikant sankcijas atsižvelgiama į pažeidimo masto, poveikio trukmės kriterijus, taip pat į tai, ar pažeidimas tyčinis. Pritaikius sankcijas, išmokos gali būti mažinamos nuo 3 proc. iki 100 proc.
Remiantis preliminariais duomenimis, sankcijos už reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimą pagal 2013 m. paraiškas pritaikytos (pagal visas paramos priemones, kuriose yra reikalavimas laikyti gyvulius) 53 073 pareiškėjams. 100 proc. sankcija pritaikyta 540 pareiškėjų, o 50 proc. sankcija – 291 pareiškėjui.
