Europos Sąjungos (ES) aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų įsivesti bendrą Bendrijos valiutą ir tapti euro zonos, išgyvenančios ekonomikos krizę, 18-ąja nare.
Europos Komisijos pranešime sakoma: „Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė didelio laipsnio tvarią ekonomikos konvergenciją su euro zona ir siūlo (Europos) Tarybai nuspręsti dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2014 metų sausio 1 dienos."
ES pareigūnai sakė, kad Latvijos noras tapti euro zonos nare yra pasitikėjimo bendrąja Europos valiuta ženklas, paneigiantis prognozes, jog šis blokas gali subyrėti.
Iki šiol eurą įsivedusios 17 šalių nuo 2009 metų kenčia dėl per didelio valstybių įsiskolinimo, kurį šiuo metu apsunkina sulėtėjusi ekonomika.
Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai trečiadienį, atlikusi privalomą patikrinimą. Galutinį sprendimą priims euro zonos finansų ministrai liepos 9 dieną.
ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) trečiadienį sakė, jogLatvijos narystė būtų „tolesnis įrodymas, kad pranašavusieji, jog euro zona subyrės, klydo".
Kad taptų euro zonos nare, Latvija turėjo pademonstruoti sugebanti valdyti infliaciją, biudžeto deficitą ir valstybės skolą.
Daugelis latvių šį žingsnį vertina skeptiškai, o prieš euro įvedimą nusistačiusios partijos per praeitą savaitgalį vykusius vietos valdžios rinkimus surinko daugiau nei pusę balsų sostinėje Rygoje.
Kad įstotų į euro zoną, Latvija turėjo pademonstruoti inspektoriams iš ES ir Europos centrinio banko (ECB), jog Ryga pajėgi kontroliuoti infliaciją, biudžeto deficitą ir valstybės skolą, taip pat išlaikyti latą pririštą prie euro.
Lyginant su smarkiai prasiskolinusiomis euro zonos valstybėmis, tokiomis kaip Graikija, Portugalija ir Italija, Latvijos vyriausybės finansai šiuo metu yra nepriekaištingos būklės.
Latvija kelerius metus buvo priversta vykdyti griežto vyriausybės išlaidų taupymo politiką, kad atitiktų euro įvedimo kriterijus.
Šalis taip pat patyrė didelę recesiją, kai sprogo lengvai teiktų paskolų išpūstas nekilnojamojo turto burbulas. Per 2008–2010 metus šalies ekonomika susitraukė apie 25 proc., tačiau pastaruoju metu stabiliai augo.
Europos pareigūnai reiškė iki šiol išliekančius nuogąstavimus dėl Latvijos bankų sistemos, nes joje didelę indėlių dalį laiko toje šalyje negyvenantys klientai, daugiausia Rusijos piliečiai.
Šalyje negyvenantys bankų klientai krizės atveju yra labiau linkę perkelti savo kapitalą kitur negu vietos indėlininkai, todėl Latvijoje susiklosčiusi padėtis gali lemti mažesnį bankų stabilumą.
Atskirame įvertinime ECB nurodė, kad Latvija turi išlikti budri, jei siekia užtikrinti tolesnį infliacijos valdymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad šalies bankai yra gana stiprūs.
Kita vertus, šalyje negyvenančių klientų indėlius ECB laiko „svarbia rizika finansiniam stabilumui".
Latvija įsipareigojo įsivesti eurą 2004 metais, stodama į Europos Sąjungą.
Pagal ES sutartį, visos Bendrijos narės privalo galiausiai tapti euro zonos narėmis, nors gali prireikti daugelio metų, kol jos išpildys griežtis Maastrichto kriterijus. Vienintelės išimtys yra Didžioji Britanija ir Danija, kurios euro įsivesti neprivalo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
