Savaitgalį visos Europos aktyvistai minėjo skvotų ir autonominių erdvių dienas. Vilniaus Sereikiškių parke buvo surengta fotografijų paroda, pasakojanti apie įvairius Europos skvotus.
Skvotai, autonominės erdvės ir socialiniai centrai visoje Europoje prieš kelis dešimtmečius tapo pasipriešinimo kapitalizmui ir vartotojų visuomenei erdvėmis. Daugelis stogo virš galvos netekusių žmonių gyvenamosios vietos problemą spręsdavo įsikeldami į negyvenamus, apleistus namus.
Londone, Kopenhagoje, Amsterdame, Prahoje ir kituose Europos miestuose balandžio 11-12 d. Europos aktyvistai rengė dviejų dienų demonstracijas, gatvės vakarėlius, tiesioginio veiksmo, viešąsias ar skvotavimo akcijas.
Prie alternatyvių idėjų skleidimo prisidėjo ir Lietuvos aktyvistai. Penktadienio popietę Sereikiškių parke jie surengė įvairių Europos skvotų fotografijų parodą, o vakare vedė diskusiją „Kas yra autonominės erdvės ir kam mums jų reikia“.
Šeštadienį už skvotų išsaugojimą kovojantys žmonės rinkosi prie kino teatro „Lietuva“. Čia vyko dokumentinių filmų programa, veikė leidyklos „Kitos knygos“ skaitykla, vyko performansai, skambėjo andergraundinės muzikos grupės „Endiche VIS.SAT“ kūriniai.
Viena iš Lietuvos aktyvisčių, prisistačiusi Ugne, „Gyvenimui“ pasakojo:
„Pasaulyje yra labai daug senų namų, kurie stovi tušti, apleisti, negyvenami, griūva. Valstybė jų negali nugriauti, nes, pavyzdžiui, jie yra koks nors kultūrinis paveldas, ir jie tiesiog palikti likimo valiai“.
Jaunoji aktyvistė mano, kad laisvos erdvės reikalingos visiems žmonėms: tiek tiems, kurie stokoja pinigų, tiek tiems, kurie jų turi į valias. „Manau, kiekvienas norėtų leisti laiką ne vien apsipirkinėdamas ar besilankydamas prabangiuose klubuose. Neabejoju, kad visiems žmonėms yra didžiulis poreikis būti kartu, kurti kartu ir veikti kartu“, - emocingai pasakojo mergina.
