„Nors konteinerių krova sumažėjo, šie metai buvo labai svarbūs kokybiniu požiūriu. Terminalą pasiekė nauja konteinerinė linija „One“, taip pat aptarnavome didžiausią konteinerinį laivą per visą terminalo istoriją“, – pranešime teigė KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pasak pranešimo, nepaisant sumažėjusios krovos, įmonės rezultatai vertinami pozityviai – terminalas išlaikė stabilias pozicijas rinkoje, o viename iš segmentų fiksuotas reikšmingas augimas.
Labiausiai augo ro-ro krovos apimtys: perkrauta 14 proc. daugiau krovinių nei užpernai – 1,3 mln. tonų. Tuo metu sąlyginių konteinerių (TEU) krauta apie 2 proc. mažiau – 491 tūkst. (499 tūkst.).
Anot V. Šileikos, šį pokytį lėmė geopolitiniai veiksniai, pasikeitę krovinių srautai bei konkurencinė aplinka Klaipėdos uoste.
Pernai mažėjo ir generalinių krovinių apimtys: jų aptarnauta 10 proc. mažiau – 836 tūkst. tonų (927 tūkst. tonų).
V. Šileikos teigimu, šį mažėjimą lėmė kai kurių tranzitinių krovinių, pavyzdžiui, fero lydinių iš Kazachstano, pasitraukimas iš Klaipėdos.
KKT pernai aptarnavo 1119 laivų.
Anksčiau BNS rašė, jog KKT 2024 metais perkrovė beveik 6,94 mln. tonų įvairių krovinių – 11 proc. daugiau nei 2023 metais ir daugiausia per jo 30 metų veiklą.
KKT priklauso Klaipėdos terminalo grupei, vienijančiai krovos, logistikos, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmones. Netiesioginiai KKT naudos gavėjai – Zigmas Petrauskas (70,69 proc.) ir Ramunė Venslauskienė (29,31 proc.).
